2024 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dim. gen. ltn. Arvydas Pocius raštu padėkojo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijai už iniciatyvas siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, ir svarų indėlį svarstant teisės aktų projektus, prisidedančius prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo.

2024 m. gegužės 13 d., artėjant partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras dr. Laurynas Kasčiūnas įteikė padėkos raštus Lietuvos Ginklų savininkų asociacijai ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai už indėlį stiprinant visuotinę gynybą.

Šiandien, 2024 03 14 (ketvirtadienį) LRS Rytiniame plenariniame posėdyje pagaliau triumfavo racionalus protas, išmintingas mąstymas bei sveika nuovoka.

Naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje įteisintas.

Balsavimo rezultatai:

Už įteisinimą balsavo 75 Seimo nariai; Prieš - 39; Susilaikė -10. Įstatymas priimtas.

Leidimas naudotis naktiniais taikikliais medžioklėse įsigalios ir jais bus galima tik nuo 2024 m. gegužės 1 d. Iki to momento tą daryti draudžiama.

Širdingai dėkojame visiems Įstatymų leidėjams – politikams, tiek aktyviai kovojusiems ir palaikiusiems pasitikėjimo Lietuvos piliečiais įtvirtinimą medžioklės ir Valstybės gynybinių galių stiprinimo srityse, tiek ir atsiskleidusiems, energingai oponuojant, griežtai prieštaraujant arba susilaikant balsavime.

Bendromis pastangomis rezultatyviai nuveiktas esmingai reikšmingas ir didelis darbas. Tai puikus nevyriausybinių organizacijų bei visuomenininkų kryptingai sutelkto darbo pavyzdys.

Nuo 2018 m. sausio 1 d., kuomet Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija pirmą kartą oficialiai, viešai iškėlė šį klausimą bei iniciavo viešas diskusijas, t.y. daugiau nei 6 m. (šešis metus ) trukęs aktyvus naktinių taikiklių = pasitikėjimo Lietuvos piliečiais - medžiotojais įteisinimo procesas atskleidė sovietmečio mentaliteto, fobijų, iškreiptos mąstysenos bei ydingų įpročių įsišaknijimo visuomenėje gilumą ir jų atsikratymo sudėtingumą.

Nevyriausybinių organizacijų, visuomenininkų ir pozityviai mąstančių politikų pastangomis pasiektas tik pirminis – tarpinis rezultatas, siekiant medžiotojų ir kitų sričių ginklų savininkų teisių harmonizavimo pagal Europos Sąjungos standartus ir daugiametę praktinę patirtį, bei realaus jų įtvirtinimo Lietuvoje.

Šis Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas rodo, kad progresyvus visuomeninis ir politinis mąstymas pozityviai įtakoja ir skatina Lietuvos Įstatymų leidėjų politinę valią atsikratyti nepasitikėjimo savo piliečiais ir jų diskriminavimo ES Šalių atžvilgiu.

Kita vertus, tai dar – ne pabaiga...

Šiandien, 2024 m. sausio 19 d. būtų 68-asis a+a Nepriklausomybės atkūrimo akto Signataro Sauliaus Pečeliūno gimtadienis...

„Kaip tėvams nuolat rūpi vaikai, jų reikalai ir ateitis, taip ir Kovo 11-osios akto signatarams visuomet – itin svarbi Lietuva, visi jos reikalai, Valstybės ir piliečių ateitis bei saugumas“,– Saulius Pečeliūnas, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo akto Signataras.

Jis buvo nuostabiu Žmogumi, iki paskutiniojo atodūsio Lietuvai pasišventusiu ir atsidavusiu Patriotu, principingai Doru, toliaregiškai Išmintingu bei iki paskutinės akimirkos aktyviu Politiku.

Dalinamės Signataro Sauliaus Pečeliūno veiklos akimirkas įamžinusiomis foto nuotraukomis. Tegul niekad neišblėsta visų mūsų Atmintis apie Jį ir nuoširdžiausia Pagarba!

2023 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Policijos generalinis komisaras įsakymu Nr. 5-V-1017 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 5-V-166 „Dėl Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitė Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 33.3 punktą pagal kurį iš Lietuvos Šaulių Sąjungos narių, kuriems prašoma išduoti leidimą nešiotis ginklus, nebus reikalaujama išlaikyti egzaminą, tuo atveju, kai jie bus išlaikę egzaminą pagal Lietuvos šaulių sąjungos ginklo šaulio tarnybai nešiojimo ir naudojimo mokymo programą.

Tai - neabejotinai teigiamas ir teisingas Lietuvos Šaulių sąjungos Vadovybės kryptingų pastangų rezultatas, panaikinantis iki šiol galiojusią perteklinę LŠS narių žinių bei įgūdžių patikrą.

Šis sprendimas papildomai, tarpinstituciniu lygiu, sutvirtina Lietuvos Šalių sąjungos autoritetą visuomenėje.

Ar, tokie asmenys – politikai, o ypač užimantys aukštas pareigas Valstybės valdymo institucijų hierarchijoje, neprivalėtų aiškiai apsispręsti ir rasti drąsos, artėjant būsimiems rinkimams, atvirai paaiškinti Tautai bei piliečiams savo politinio nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos piliečiais, priežastis ir pagrindus, o būtent:

1. Ar yra padoru, teisėta ir teisinga kaskart tapatinti Lietuvos medžiotojus su brakonieriais, t.y. nusikaltėliais, ir šitaip juos nuolat žeminti?
2. Kokiais faktiniais pagrindais reiškiamas šitoks nepasitikėjimas juos išrinkusiais bei rinksiančiais Lietuvos Respublikos piliečiais?
3. Ar technologiškai pažangių priemonių draudimas yra ir galėtų būti pripažįstamas išmintingu ir tęstinu Valstybės valdymo būdu, bei progresyviu politinio mąstymo reiškiniu?
4. Kodėl aplinkinės ir kitos Europos Sąjungos valstybės kategoriškai įsakmiai reikalauja medžioklėse privalomai naudoti ne tik naktinius taikiklius, bet net ir garso slopintuvus, ypač kuomet medžiojama tamsiu paros metu arba netoli gyvenamųjų vietų?
5. Ar Lietuvos Respublikos piliečiai yra mažiau verti nuosavos Valstybės politikų ir Valdžios institucijų pasitikėjimo, nei aplinkinių ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai?
6. Kaip veikia nuolat reiškiamas nepasitikėjimas: didina piliečių pasitikėjimą politikais ar, visgi, veikia priešingai, t.y. skatina ir stiprina nepasitikėjimą?
7. Kokios yra galimos šitokio abipusio nepasitikėjimo reiškinio pasekmės?

"Laukia griežtesnė ginklų kontrolė? Nuo sausio norintiems įsigyti ginklą bus sudėtingiau".

2023 m. lapkričio 30 d. (ketvirtadienį) Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje įvyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Nacionalinės NVO Koalicijos organizuota apskritojo stalo diskusija ,,Visuotinės gynybos link".

Nuoširdžiai dėkojame šios diskusijos Organizatoriams už pakvietimą bei suteiktą galimybę pasisakyti joje diskusijos prelegentų pristatytais ir apžvelgtais, aktualiais temos: ,,Ginkluotas pasipriešinimas: Kas ir kaip gintų Lietuvą?", klausimais, o diskusijos dalyviams - už dėmesį.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius bei Valdybos narys Andrejus Staško.

Pateikiame Tamstų žiniai bei dėmesiui LiGSA Valdybos pirmininko pasisakymo įrašą.

2017 m. gegužės 17 d. įsiteisėjo ES Direktyva 2017/853. Šiuo teisės aktu buvo dalinai pakeista Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, t.y. nustatyti įvairūs papildomi, tame tarpe ir šovinių dėtuvių talpos, apribojimai.

Tokius direktyvinius apribojimus iniciavo didžiųjų ES narių: Vokietijos (kanclerė Angela Merkel) ir Prancūzijos (prezidentas Emmanuel Macron), to laikotarpio kadencijos aukščiausiosios valdžios institucijos. Buvo tikimasi, kad tokiomis teisinėmis priemonėmis, t.y. įvestais direktyviniais apribojimais, pavyks rezultatyviai pažaboti išaugusių teroristinių išpuolių skaičių ir grėsmę.

Be to, direktyvoje nurodyta, kad įvesti apribojimai netaikomi valstybių nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimo srityse.

2017 m. birželio 8 dieną, Čekijos vidaus reikalų ministras ES direktyvinius argumentus įvesti naujus apribojimus dėl terorizmo naikinimo pavadino „prastu pretekstu“. Nors Čekijos Respublika nepatyrė teroristinių išpuolių paskutiniu metu, kokius patyrė kaimyninės ES šalys, tuometinis Čekijos Prezidentas Milos Zeman išreiškė savo palaikymą visuotinai ginkluotos visuomenės idėjai, įgalinančiai piliečius, iškilus reikalui, efektyviai kovoti su terorizmu. Čekijos parlamentas, įvertinęs reikalaujamus įvesti apribojimus, nusprendė, kad teisė turėti šaunamuosius ginklus suteikia galimybė asmenims apsiginti patiems nuo terorizmo: „Laikais, kai saugumo situacija Europoje tampa vis prastesnė, mes nenorime nuginkluoti savo piliečių. <...> Parodykite nors vieną teroristinį išpuolį Europoje, kuris buvo įvykdytas pasinaudojant legaliai laikomu ginklu“.

2017 m. birželio 29 d., nepaisant ES sankcijų grėsmės, Čekijos parlamento žemutiniai rūmai bendru susitarimu nusprendė pakeisti Konstituciją ir leisti, kad šaunamieji ginklai gali būti laikomi legaliai, kai kyla grėsmė nacionaliniam saugumui. Konstitucijos pakeitimas suteikia teisę Čekams panaudoti šaunamuosius ginklus teroristinio išpuolio atveju.

Šią Čekijos Respublikos pozicijai pilnai pritarė ir ją palaikė dar dvi Europos sąjungos narės Liuksemburgas ir Lenkijos Respublika. Tačiau šių valstybių prieštaravimai ir protestai dėl naujai įvestų ES direktyvinių ribojimų nieko nepakeitė. Nepaisant raginimų tuometinei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ji nesiryžo palaikyti bei paremti Čekijos, Liuksemburgo ir Lenkijos pozicijos.

Būtent dėl to, kai Lietuva pradėjo aktyvų pasirengimą šios direktyvos įgyvendinimui, t.y. dėl šios priežasties 2017 m. birželio kilo idėja imtis kolektyvinio ginklų savininkų teisių ginimo organizacijos steigimo ir aktyvių teisinių veiksmų. 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo įsteigta ir savo veiklą pradėjo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA).

2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas, visiškai neatsižvelgdamas į jam pateiktus išsamius Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) argumentus bei dviejų seimo narių įregistruotus tokiems apribojimams alternatyvius projektus, priėmė (už – 66, prieš – 5, susilaikė – 18). įstatymą su visais, maksimaliai įmanomais apribojimais, įskaitant ir privalomąjį visų civilių ginklų savininkų nuginklavimą bei jų leidimų panaikinimą įvedus šalyje nepaprastąją arba karo padėtį.

2019 m. birželio 11 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) ir dar 10 (dešimt) žmonių: Kovo 11-osio Akto Signataras Saulius Pečeliūnas, disidentė s. Nijolė Felicija Sadūnaitė, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai, kariuomenės kūrėjų savanoriai bei iškilūs visuomenininkai ir visuomenininkės, Lietuvos medžiotojų sąjunga - LMS "Gamta" ir medžiotojai vieningai, bendru raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę JE Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti šitokį įstatymą. Kartu su šiuo prašymu Prezidentei buvo pateikta advokato, K. Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Ryšardo Burdos parengta, išsamiai argumentuota priimto įstatymo loginių bei teisinių prieštaravimų ir trūkumų, analizė.

Į viešumą aštriai iškilo politikų ir rinkėjais esančių ginklų savininkų, t.y. piliečių, pasitikėjimo vieni kitais akivaizdi dilema.

2019 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė JE Dalia Grybauskaitė dekretu Nr. 1K-1667 vetavo ir gražino Seimui iš naujo svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Seimas nesiryžo bandyti atmesti Prezidentės veto.

2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimui pakoregavus ir iš naujo priėmus Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2273, galimybės nuginkluoti Tautą, paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, nebeliko. Tačiau liko įteisintais visa eilė kitų apribojimų, įskaitant apribojimus šovinių dėtuvių talpoms.

Nauja įstatymo redakcija su įvestais direktyviniais apribojimais įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Dabartiniu metu susiklosčiusi ir tebesivystanti pavojingai agresyvi geopolitinė situacija įpareigoja Įstatymų leidėjus iš esmės revizuoti ir neatidėliotinai pakeisti dabartinį ginklų ir šaudmenų kontrolės reglamentavimą, atsižvelgiant į realias grėsmes. Dabar - pats laikas. Delsti nebėra kur.

Parengta pagal viešąją Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidentūros, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos bei Čekijos žiniasklaidos tinklalapių informaciją.

"Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius LRT.lt komentavo, kad po 2022-ųjų m. Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje įsigijusių šaunamuosius ginklus skaičius išaugo apie 10 tūkst. Jis pabrėžė, kad tą skaičių sudaro medžiotojai, šaudymo sporto šakų atstovai, koviniai šauliai, nors jų ir nėra daug, taip pat ir asmenys, turintys ginklus savigynos tikslams.

Apie tikslingumą ir prasmingumą visuomenei įsigyti A kategorijos ginklų, teigė A. Marcinkevičius, asociacija kalbėjo jau nuo 2017-ųjų metų. Tačiau per tą laiką, iki kol į Ukrainą įsiveržė konvencinės Rusijos pajėgos, į tokias kalbas buvo žiūrima gana atsargiai.

Diskutuojant apie tokių ginklų ir išplėstos prieigos reikalingumą, asociacija pabrėždavo Šveicarijos modelį, kur kariuomenėje atitarnavę asmenys gali pasilikti šaunamąjį ginklą. Tačiau šioje šalyje įstatymai yra itin griežti: griežtos procedūros ir patikros, griežti ginklo laikymo reikalavimai.

"Jų laikymo sąlygos labai griežtos. Yra laikoma seife ir seifas yra antspauduojamas specialiu antspaudu. Vien už antspaudo pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Viskas susiveda į tai, kaip yra kontroliuojama", – kalbėjo A. Marcinkevičius. <...>

Paklausus A. Marcinkevičiaus, ar nekiltų rizikų, kad ginklo savininko sveikatos būklė gali sušlubuoti ir tokiu atveju ginklas būtų panaudotas nebūtinosios ginties atveju, šis argumentuoja, kad, žinoma, šimtaprocentinių garantijų niekada nėra, tačiau medicininės patikros procedūros Lietuvoje yra griežtos ir tai sukuria stiprią prevenciją.

"Nei vienas iš mūsų nėra apsaugotas (...) ir nesame garantuoti, kad neduok Dieve, iškilus kažkokiai situacijai, nesutriks psichika", – apie galimas rizikas atsiliepė jis." - Vilius Narkūnas, LRT.lt

Skaityti visą publikaciją

Valstybės gynybos taryba prezidentūroje aptarė kelis metus rengtą valstybės gynybos planą. Anot jo autorių, bus aiškiau, kaip įsitraukti į valstybės gynybą visuomenei, verslui ir organizacijoms ir savivaldybėms.

Tačiau skeptikai sako, kad jokie popieriniai planai neparuoš visuomenės "dienai X", todėl reikia konkrečių praktinių veiksmų, kaip elgtis invazijos metu, rengti visuotines pratybas ir ginkluotai kovai.

Ar Valstybės gynybos planas atsako į visus klausimus, kaip ginsimės?

Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, Nacionalinės NVO koalicijos Pilietinių iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė, politologė Ainė Ramonaitė, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijoms, pulkininkas Žilvinas Gaubys, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų Linas Ladiga. Ved. Marius Jokūbaitis

2023 m. spalio 19 d. Lietuvos medžiotojų sąjungoje ,,GAMTA" įvyko medžiotojų, kariuomenės kūrėjų savanorių, ginklų savininkų organizacijų bei Lietuvos šaulių sąjungos vadovų pasitarimas. Susitikimo metu aptarti visuotinio ginkluoto pasipriešinimo organizavimo klausimai, nevyriausybinių visuomeninių organizacijų kompetencijos, potencialai, resursai, galimybės, pasirengimo ir parengtumo lygmenys, bendradarbiavimo principai, sąveikų būdai ir kryptis. Pasitarimo dalyviai sutarė ir nusprendė, jog koordinuotas visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo vieningas organizavimas yra absoliučiai bendru visų gyventojų, o ypač - piliečių bei juos vienijančių nevyriausybinių organizacijų garbės reikalu.

Pasitarime apibrėžtos ir numatytos neatidėliotinai būtinų atlikti organizacinių bei įgyvendinimo darbų apimtis, turimų įgaliojimų bei kompetencijų ribose. Vieningai sutarta dėl veiksmų koordinavimo ir vieningo, centralizuoto vadovavimo numatytiems darbams. Sutarta dėl veiksmų koordinavimo bei operatyvaus keitimosi informacija.

Bendru pasitarimo dalyvių sutarimu konstatuotas šiuose darbuose Lietuvos Šaulių sąjungai tenkantis vadovaujantis vaidmuo ir našta, siekiant užtikrinti savalaikį, tinkamą pasirengimą veiksmingam visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir Valstybės gynybai.

Pasitarime dalyvavo Lietuvos medžiotojų sąjungos ,,Gamta" prezidentas Raimundas Ribačiauskas, Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis, Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) valdybos pirmininkas Gediminas Vatiekūnas, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) valdybos pirmininko pavaduotojas Linas Ladiga, Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) vadas - plk.ltn. Linas Idzelis, jo pavaduotojas - plk.ltn. Gediminas Latvys, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjas ir narys - advokatas Rimondas Kuzminas ir LiGSA valdybos pirmininkas - advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Š.m. rugsėjo 27-29 dienomis Alytuje įvyko diskusinės stalo pratybos su praktiniais veiksmais „Perkūno bastionas“. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamos pratybos yra skirtos treniruoti ir testuoti valstybės institucijų, savivaldos ir ginkluotųjų pajėgų sąveiką įvairių teisinių režimų - t.y. krizių, nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties - metu.

Vienas iš esminių „Perkūno bastiono“ uždavinių šiais metais – treniruoti ir ugdyti paskirtus karo komendantus, sudaryti sąlygas testuoti komendantinių vienetų veiklos principus, rinkti duomenis karo komendanto institucijos teisinės bazės atnaujinimui ir tobulinimui.

"Karo padėties atveju, komendantai tampa tiltu, jungiančiu šalies ginkluotąsias pajėgas ir valstybę ginklu galinčius ginti piliečius – rezervo karius, pilietinių organizacijų, tokių kaip Lietuvos šaulių sąjunga, medžiotojų būreliai ar kitų, šaunamąjį ginklą turinčių bei gebančių jį naudoti, asmenų. Ši sąveika yra esminis dėmuo, kai kalbame apie gynybos visuotinumą“, – sako krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabo kvietimu pratybas stebi Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) bei Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybų atstovai. Pratybų ,,Perkūno bastionas 2023" stebėtojais buvo pakviesti ir dalyvavo: LKKSS valdybos pirmininkas- Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas, LiGSA valdybos pirmininkas advokatas Arūnas Marcinkevičius ir LiGSA valdybos narys Andrejus Staško.

2023 m. rugpjūčio 21 d. (pirmadienį) Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, LiGSA valdybos narys Andrejus Staško, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) valdybos pirmininkas, signataras Saulius Pečeliūnas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Laurynu Kasčiūnu, biuro vedėju Evaldu Sinkevičiumi ir patarėju Mantu Lapinsku.

Susitikimo metu buvo aptarti ginklų savininkų ir juos vienijančių nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jų statuso, išmintingai tikslingo jų sukauptos patirties ir specifinių žinių panaudojimo, bei susijusių klausimų sprendimų įgyvendinimui aktualios karo padėties, asociacijų, ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų nuostatos, esami pataisų projektai bei papildomai reikalingos pataisos.

Sutarta, kad esamo teisinio reglamentavimo pokyčių poreikio pagrindus, perspektyvas ir terminus tikslinga aptarti Komitete, dalyvaujant už visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos bei plano įgyvendimą atsakingų valstybės institucijų, Lietuvos kariuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Šiuos visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo strategijos ir jos plano įgyvendinimo klausimus sutarta aptarti Komitete artimiausiu metu, t.y. dar šių metų rugsėjo mėnesį.

Šių metų pradžioje bendras, Lietuvos ginklų savininkų, įgijusių leidimus šaunamiesiems ginklams: savigynai, medžioklei, sportui bei kovinio šaulio tarnybai, skaičius viršijo 105 tūkstančius asmenų, vyresnių nei 18 m. amžiaus.

Dabartiniu metu šis skaičius neabejotinai yra pasikeitęs ir reikalingas patikslinimo. Įvairių sričių ginklų savininkus vienijančių rūšinių NVO iniciatyva atliktų formalių ir neformalių apklausų duomenimis, ištikus karinei agresijai prieš Lietuvą, daugiau nei 90% (nes ne visi apklausti) ginklų savininkų yra pasiryžę ginklu aktyviai ginti Valstybę bei patys gintis ginklu.

Nuo pat 2017 m., t.y. susikūrimo momento, Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) kartu su giminingomis NVO, t.y. partneriais: Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS), Medžiotojų sąjungomis ,,Gamta" ir ,,Sūduva", Lietuvos Praktinio šaudymo sporto federacija (IPSC.LT), Baltijos tolimojo šaudymo asociacija (BTŠA), Lietuvos Policijos veteranų asociacija (LPVA), Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacija (LKPVA) ir kitomis NVO nuosekliai siekė ir siekia visuose, susijusiuose teisės aktuose tinkamai apibrėžti, suderinti, įteisinti bei reglamentuoti visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą, aiškiai apibrėžti ir nustatyti visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo dalyvių statusą, jų išankstinės patikros, atrankos, specializuoto praktinio parengimo bei jų specializuotos apskaitos tvarką bei procedūras, kovinių pasipriešinimo bei partizanų vienetų sudarymo, įregistravimo procedūrines tvarkas bei nustatyti aiškius subordinacinio pavaldumo, pasitikėjimo pagrindu, principus ir jų praktinio įgyvendinimo kriterijus.

Būtina suprasti ir įsisąmoninti, jog organizuojant visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, kuriame paprastai dalyvauja įvairių visuomenės socialinių sluoksnių, profesijų bei skirtingo išsilavinimo žmonės, lyderiai nėra ir negali būti paskiriami ,,iš viršaus", tarsi valstybinių institucijų ar jų struktūrinių padalinių vadovai. Veiksmingų visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo centro, ,,ašių" ir ,,branduolių" suformavimas, visų pirma, reikalauja ne asmeninių nuomonių ir fantazijų, o tikslios principinės koncepcijos pagrindu parengtos strategijos ir jos realaus įgyvendinimo plano. Lygiai taip pat reikalauja šakinių nevyriausybinių organizacijų tarpusavio pasitikėjimu ir bendru pritarimu kruopščiai pagrįstų ir išmintingų politinių, bei tiksliai juos įgyvendinančių organizacinių sprendimų.

Sutikime, jog sprendžiant visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo užduotis, ignoruoti šakinių nevyriausybinių organizacijų praktine bei istorine patirtimis, žiniomis ir tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus pasiūlymus būtų daugiau nei neišmintinga. Kitaip tiek neginkluoto, tiek ginkluoto visuotinio pilietinio pasipriešinimo realus įgyvendinimas, ištikus reikalui, gali tapti perdėm kebliu ir problematišku ar net, apskritai, neįgyvendinamu.

Tačiau, kaip paaiškėjo ir dabar jau akivaizdu, šis išties milžiniškos apimties organizacinis parengiamasis darbas reikalauja nuolatinio, nepertraukiamo, kryptingo ir visuotinai sutelkto, o svarbiausia - vieningo, darbo.

Visam šiam darbui kokybiškai atlikti negali ir neturi kliudyti jokie siauri instituciniai ar žinybiniai savitiksliai interesai, o juolab asmeninės atskirų asmenų ambicijos, kaprizai ir pasvaičiojimai.

Nors visuotinam džiugesiui ir pasididžiavimui dar nėra pakankamo pagrindo, tačiau neįmanoma nepripažinti, jog per pastarųjų 3 (trijų) metų laikotarpį politikų ir valdininkų požiūris į Lietuvos ginklų savininkų bendruomenės ir plačiosios visuomenės reikšmę rengiantis visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui palaipsniui kinta pozityvia kryptimi.

Dėkojame Lietuvos ginklų savininkams, NATO viršūnių susitikimo metu dalyvavusiems bei talkinusiems, užtikrinant istorinio renginio saugumą bei viešąją tvarką. Defende et se defende! Džiaugiamės ir didžiuojamės Jumis, bei nuoširdžiai dėkojame Tamstoms už pilietiškumą!

2023-06-28 LRS AAK sprendimu (5 - už; 3 - prieš; 1 susilaikęs) Medžioklės įstatymo pataisų dėl naktinių taikiklių priėmimas atidėtas iki bus parengti ,,lydintys", t.y. kiti, susiję teisės aktų projektai. Preliminariai numatytas (posėdyje buvo paminėtas) atidėjimo terminas: iki 2023-12-31

Šiandieną tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai nėra, dėl to, matyt, daugiau nei 30 tūkst. medžiotojų, puikiai mokančių valdyti šaunamuosius ginklus ir iki menkiausių, jokiuose žemėlapiuose nepažymėtų takelių mintinai žinančių savo medžioklės plotus, nereikalingi Lietuvos gynybai bei ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui? Ir jie nėra bei negali būti veiksmingu krašto apsaugos resursu? Ar tikrai taip yra? Kuo Lietuvos medžiotojai nusipelnė tokios paniekos ir Įstatymų leidėjo nepasitikėjimo?

Kas suteikė teisę visuotinai, abstrakčiai tapatinti Lietuvai ir įstatymams lojalius piliečius - medžiotojus su brakonieriais, t.y. nusikaltėliais? Kas leido, nesant įsiteisėjusių teismo sprendimų, kiekvieną, legaliai medžiojantį Lietuvos pilietį iš anksto viešai priskirti potencialių nusikaltėlių kategorijai?

Ar gi tai solidu? Ar tuo neperžengtos moralinės, etinės ir teisinės ribos? Ar tai atitinka moralios politikos standartus?

Ko tada verti ir kiek nuoširdūs mokslininkų, politikų ir už krašto gynybą atsakingų valdininkų padūsavimai bei pasidejavimai, kad vos 14% Lietuvos gyventojų tėra deklaravę pasiryžimą ginklu ginti Lietuvos valstybę karo atveju? Ir kas iš tikro asmeniškai bei instituciškai yra atsakingais už tokią padėtį, ypač kuomet kitas to paties Seimo Komitetas stengiasi įgalinti bei įveiksminti visuotinės gynybos bei visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo principus?

Ar įmanoma visuotinė Valstybės gynyba bei visuotinis ginkluotas pilietinis pasipriešinimas viešai demonstruojamu įžeidžiu nepasitikėjimu paniekinant lojalius piliečius, jų ryžtą ir šitaip atstumiant visuomenės pagalbą?

Visuomenė, Valstybės valdžios institucijos bei politikai vieningai pripažįsta, kad ginkluotas ir neginkluotas pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

Po ilgų diskusijų ir svarstymų su Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vyriausybe, kitomis, atsakingomis vykdomosios valdžios institucijomis, Lietuvos Kariuomene ir visuomeninėmis organizacijomis, Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Piliečių rengimo visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Kryptingai siekiama stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, kad kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgytų pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinotų savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo padėties bei okupacijos atvejais.

Dabartiniu metu laukiama konceptualaus šios Strategijos įgyvendinimo plano galutinės redakcijos parengimo ir suderinimo su visuomeninėmis organizacijomis ir jos patvirtinimo Vyriausybėje.

Visuotinai žinoma, jog 2014 m. Krymo okupacija prasidėjo nuo pusiasalio miestuose, gyvenvietėse ir kritinės svarbos objektuose aktyvių ,,penktosios kolonos", ginkluotų ,,žalių žmogeliukų" ir vietinių kolaborantų organizuotų veiksmų prieš Ukrainos valstybines institucijas ir gyventojus. Ukrainos karo lauke sunaikinto agresoriaus tanko Arkikatedros aikštėje eksponavimo metu prokremliškai ir antivalstybiškai nusiteikusiųjų asmenų veiksmai patvirtino tokių pat grėsmių egzistavimą ir Lietuvoje.

Daugiau nei metus laiko tebesitęsiančio grobuoniško Rusijos karo prieš Ukrainą pavyzdžiai rodo, kad didžioji Kremliaus režimo agresijos dalis tikslingai nukreipta į Ukrainos miestus ir gyvenvietes. Rusijos ginkluotosios pajėgos ir karinė galia tikslingai naudojamos prieš Ukrainos žmonėms gyvybiškai svarbius civilinės infrastruktūros objektus, gyvenamuosius namus ir civilius gyventojus. Dauguma šio karo veiksmų vyksta miestuose, gyvenvietėse ir kaimuose.

Tokioje padėtyje, esant akivaizdžioms grėsmėms, nebėra laiko tuščioms kalboms ir politikavimams.

Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) iniciavo pratybas ,,Miesto sargas". I – ojo šių pratybų etapo metu, 2023 m. gegužės 12 – 14 dienomis, Vilniaus mieste vyko LiGSA mobiliųjų stebėjimo ir reagavimo grupių organizavimo, sąveikos suderinamumo ir jų veiksmų koordinavimo patikra.

Neabejojame, kad tokios pratybos atliepia visuotinės ir teritorinės gynybos principus. Jos stiprina visuomenės atsparumą, pilietinę valią ir asmeninį pasitikėjimą, padeda įgyti pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių. Be to, pratybos padeda pasitikrinti savo įgūdžius ir gebėjimus, bei tinkamai pasirinkti savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo padėties bei okupacijos atvejais.

Neabejotina, kad šios ir panašios pratybos ugdo individualius ir komandinius žmonių įgūdžius, orientaciją nekasdienėse bei nestandartinėse situacijose, padeda pasitikrinti savo gebėjimus, padeda tinkamai pasirengti ekstremalioms situacijoms ir tuo sustiprina mūsų valstybės gynybines galias.

Konstitucinis Teismas šios dienos(aut. p. - 2023 03 15) nutarimu pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo pranešimą galima perskaityti čia

2023-01-16 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota tarptautinė konferencija „Piliečių rengimas ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui (rezistencijai): Lietuvos situacija ir Ukrainos patirtis“.

Konferencijoje dalyvavo ir visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo Lietuvoje, o taip pat ginklų savininkų dalyvavimo rezistencijos procese, galimų užduočių ir jų rengimo klausimais diskusijoje pasisakė Signataras Saulius Pečeliūnas - Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Valdybos pirmininkas, bei Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2023 01 12 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos Policijos Veteranų Asociacijos kvietimu, dalyvavo Laisvės Gynėjų dienos minėjimo Lietuvos Respublikos Seimo renginiuose.

Ingrida Steniulienė, BNS 2023 m. sausio 8 d. 15:02

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Sausio 13-osios byloje du nuteistuosius gynusį advokatą Ryšardą Burdą dėl pasisakymų Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai pripažino galinčiu kelti pavojų valstybės saugumui.

Policijos įstaigai gavus informaciją, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui, advokatas R. Burda BNS sakė netekęs leidimo laikyti dujinį ginklą ir negavęs leidimo įsigyti C kategorijos šaunamąjį ginklą.

R. Burda dabar bylinėjasi su VSD

Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai advokato skundą atmetė kaip nepagrįstą, teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, nes jis buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Pagal teismo teismo dokumentus, VSD pernai kovą raštu Policijos departamentą informavo, kad R. Burda bendradarbiauja su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida. „Duodamas interviu šioms žiniasklaidos priemonėms R. B. bando teisiškai pagrįsti Rusijos prieš Lietuvą naudojamus istorijos naratyvus, susijusius su Lietuvos okupacija 1940 m., Lietuvos teisiniu statusu po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo akto paskelbimo, SSRS kariuomenės ir OMON veiksmų teisiniu statusu 1991 m. sausio mėnesio įvykių metu bei baudžiamųjų įstatymų taikymo Sausio 13-osios byloje aspektais“, – rašoma VSD rašte.

Pasak VSD, įvertinus informaciją, nustatyta, kad R. Burdos veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be to, teigiama, kad pateiktą informaciją patvirtina ir VSD turima įslaptinta informacija.

Vertina kaip puolimą

R. Burda VSD ir kitų institucijų veiksmus sakė vertinantis kaip puolimą. „Pasirodo, esu Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo auka, pripažintas keliantis grėsmę saugumui. Kad gyniau ir, pasirodo, per aktyviai gyniau tankistą, kurį nuteisė, Jurijų Melį, tai atsakas mūsų valstybės advokatams“, - BNS sakė R. Burda. Pasak jo, situacija nenormali, sunku buvo tikėtis, kad sulauksiąs būtent tokių formuluočių už tai, jog viešojoje erdvėje teikė gynybos nuomonę apie ginamojo požiūrį į Sausio 13-osios bylą.

„Iš esmės keista – prokurorai kalbėjo apie savo poziciją, tačiau kalbėti advokatams, kuo jie nepatenkinti: teismo sprendimais, eiga, teismų priimtais procesiniais, pasirodo, advokatams to negalima daryti – jie sulaukia akibrokštų iš saugumo, kitų tarnybų“, – teigė advokatas.

R. Burda Sausio 13-osios byloje be J. Melio taip pat gynė buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Pernai Aukščiausiasis Teismas J. Meliui laisvės atėmimo bausmę sumažino nuo dešimties iki devynerių metų. Advokatas tai vertina kaip laimėjimą.

Advokatas sakė dalyvavęs Lietuvos ginklų asociacijos įkūrime, viešai skelbiama, kad jis yra jos revizorius. Asociacijos valdybos pirmininkas taip pat teisininkas – Medininkų žudynių byloje nuteisto Konstantino Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius.

„Jie, saugumiečiai, kiti turės ginklus, o mes neturėsim, lauksim rūsiuose, kol mus išlaisvins. (...) Man dabar ginklo nereikia, bet kai puls, reikės gintis, bet aš jau nebegalėsiu“, – kalbėjo R. Burda. Jis pridūrė, jog puolimo galima tikėtis iš Rusijos pusės.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis BNS sakė, kad jam nežinoma VSD informacija apie R. Burdą. „Tik aš žinau kaip faktą, kad buvo panaikintas leidimas ginklams, pažymos, kad pripažintas keliančiu pavojų nacionaliniam saugumui nesam gavę iš VSD, jeigu būtų tokia pažyma, mes ją turėtume įvertinti, be abejo“, – BNS sakė M. Kukaitis. Pasak jo, būtų vertinama, ar tokia VSD išvada susijusi su procesinės veiklos vykdymu, nes advokatas duoda priesaiką Lietuvos valstybei.

2023 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Valdybos narys Andrejus Staško ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Valdybos pirmininkas, Signataras Saulius Pečeliūnas, o taip pat ir kitų, aktyviai veikiančių, nevyriausybinių organizacijų atstovai aptarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo plano patvirtinimo“ ir nutarimo „Dėl Pilietinio pasipriešinimo tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektus bei juose integruotus visuomeninių organizacijų siūlymus.

Visuomenininkai bendru sutarimu pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtiems dokumentų projektams. Krašto apsaugos ministerija pritarė, jog, atsižvelgiant į geopolitinės padėties kaitos diktuojamas sąlygas, plano įgyvendinimo klausimai privalo būti nuolat tobulinami.

2022 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius dalyvavo ir pasisakė Komiteto posėdyje Visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo teisinio reglamentavimo klausimais (žr. video įrašo dalį nuo 54 min iki 1:05:18 val.)

2022 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete įvyko tarpžinybinė valstybės institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovų diskusija visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo klausimais.

Jos metu Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės Akto Signataras Saulius Pečeliūnas, šios sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus (LKKSS VAS) valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius pristatė visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo kovinių bei partizanų vienetų ir karo komendantūrų organizavimo schemas ir teisinio reglamentavimo tobulinimo gaires.

Šį pristatymą parengė jungtinė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) bei Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) darbo grupė. Joje be jau minėtų medžiagą NSGK pristačiusių asmenų taip pat dalyvavo LiGSA narys, JAV advokatas dr. Romanas Algimantas Sedlickas, Vietnamo karo veteranas ir LiGSA valdybos narys Andrejus Staško, Lietuvos Kriminalinės policijos veteranas. Diskusijai pateiktų klausimų pristatyme bei aptarime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkas dr. Laurynas Kaščiūnas, komiteto nariai, NSGK biuro darbuotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Krašto apsaugos ministerijos, Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamento, Lietuvos Kariuomenės gynybos štabo ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovybių atstovai.

Perkūno bastionas - 2022

2022 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabo kvietimu, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai stebėjo ir vertino Panevėžyje vykusias regiono karo komendantų, savivaldos ir valstybės institucijų, bei visuomeninių organizacijų visuotinio pilietinio pasipriešinimo diskusines pratybas "Perkūno bastionas 2022".

Pratybas stebėjo Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, signataras Saulius Pečeliūnas bei Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos narys Andrejus Staško bei asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Pratybų stebėtojai 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabui išvadas bei rekomendacijas visuomenės rengimosi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui, efektyvaus pilietinio pasipriešinimo organizavimo teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimais.

Ar gyventojams reikėtų išdalinti ginklus kaip Ukrainoje?

2022 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius dalyvavo Lietuvos radijo laidoje "Perkraunant civilizaciją". Laidoje buvo svarstoma ar gyventojams reikėtų išdalinti ginklus kaip Ukrainoje?

Laidos įrašas: Perkraunant civilizaciją. Ar gyventojams reikėtų išdalinti ginklus kaip Ukrainoje? - LRT

Aptarti teisės aktų pataisų projektai

2022 m. spalio 11 d., Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai su vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu aptarė 2022 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės pateiktąjį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projektą Nr. 22-4768 (3), kitų, lydinčiųjų teisės aktų projektus, bei su jais susijusius klausimus.

Susitikime su viceministru dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, signataras Saulius Pečeliūnas, šios sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Aptarti ginklų ir šaudmenų kontrolės bei ginkluoto pasipriešinimo organizavimo klausimai

2022 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai su komiteto pirmininku dr. Laurynu Kasčiūnu aptarė ginklų ir šaudmenų kontrolės bei visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo tobulinimo, bei su tuo susijusius klausimus.

Susitikime su komiteto pirmininku dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, signataras Saulius Pečeliūnas, šios sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Snaipingo diena - 2022

2022 m. spalio 16 d. Lietuvos kariuomenės gen. S.Žukausko poligono šaudykloje, Lietuvos Praktinio šaudymo sporto federacijos (IPSC.LT) kvietimu, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai stebėjo tolimojo taikliojo šaudymo "Snaipingo diena-2022" varžybas.

Jų metu, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) valdybos pirmininkas signataras Saulius Pečeliūnas ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius buvo supažindinti su garso ir ugnies slopintuvų (duslintuvų) savybėmis, šūvių su duslintuvu ir be jo garso skirtumais, bei kitais jų naudojimo šūvių metu ypatumais.

Išklausytos varžybų dalyvių profesionaliai argumentuotos nuomonės ir vienas kitą kompetentingai papildantys argumentai dėl duslintuvų reikšmės visuotinam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir būtinumo neatidėliotinai įteisinti jų įsigijimą bei naudojimą civilinėje apyvartoje.

Skelbiame Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininko dr. Lauryno Kasčiūno pasveikinimo rašto LiGSA nariams Asociacijos 5-mečio proga.

2022 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos nariai: Arūnas Marcinkevičius, Andrejus Staško, Julijonas Aniukštis ir LiGSA steigėjas bei narys, advokatas Rimondas Kuzminas, o taip pat ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas ryšiams su Seimu, Signataras Saulius Pečeliūnas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga dalyvavo parlamentinės kontrolės posėdyje dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo bei papildomai raštu pateikė Komitetui Kolegos Rimondo Kuzmino parengtus argumentus:

Dėl šūvio garso ir liepsnos slopintuvų

Dėl duslintuvų yra keletas momentų, kuriuos galima pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos Komitetui, prašant Politikų ne tik rimtai atsižvelgti ir atsakingai įsigilinti bei jais remtis, sprendžiant duslintuvų (ugnies ir garso slopintuvų) praktinio naudojimo klausimus tiek medžioklėje, tiek karyboje, o ypač visuotiniame ginkluotame pilietiniame pasipriešinime, veiksmingai ginant Valstybę nuo ginkluotos agresijos.

Didesnėje dalyje Europos tai jau tapo kultūringos medžioklės elementu. Dalyje valstybių, be duslintuvų medžioti negalima, kai kur , pvz. Švedijoje yra nustatyti griežti atstumai nuo gyvenamų/gamybinių ir kt. naudojamų objektų kur medžiojant duslintuvų naudojimas privalomas.

Prestižiniai ginklų gamintojai (Blaser, Sauer ir kt.) gamina šautuvus, su integruotais duslintuvais (LT medžiotojams tokie ginklai neprieinami, Latvijoje- prašom, pirkite). Jei peržiūrėti medžioklinių ginklų katalogus, pamatysime, kad beveik visų gamintojų šautuvai apie 50% atvejų, parduodami jau parengti naudoti su duslintuvais (turi sriegį/adapterį).

Duslintuvai, apie kuriuos kalbama, visiškai neeliminuoja garso, o tik jį ženkliai sumažina. Be garso mažinimo šie prietaisai mažina ir ginklo atatranką, kas savaime vertinama kaip šūvio pašalinių poveikių sveikatai mažinimas. Savaime suprantama, kad duslintuvų pagalba mažinant garsą žymiai mažiau trikdomi netoli medžioklės plotų gyvenantys asmenys, naminiai ir laukiniai gyvūnai.

Jokios neigiamos įtakos medžioklės ūkiui duslintuvai nedaro. Tai patvirtina Daugumos Europos šalių praktika (Latvijos nuo 2014m.), o teiginiai apie neva padidėjusia brakonieriavimo rizika yra išgalvoti ir palaikomi tik tam tikrų pareigūnų, tikėtina dėl noro turėti papildomą pagrindą kabinėtis prie medžiotojų.

Karo Ukrainoje praktika tik dar kartą, labai koncentruota forma, patvirtina tai, kas jau buvo gerai žinoma. Šaulys, naudojantis duslintuvą, turi žymai didesnes galimybes nesulaukti greito ugnies atsako, kuris dėl naudojamų techninių priemonių (radarai, šūvio krypties nustatymo pagal garsą indikatoriai) gali būti net greičiau nei per minutę. Ukrainiečiai duslintuvus gana masiškai naudoja ir naudodami automatinius ginklus. Visa tai jau ne kartą lėmė sėkmę dinaminių susidūrimų nakties metu atvejais. Ukrainos tarptautiniame legione tarnaujantys profesionalai gana dažnai atsiveža savo turimus duslintuvus (su įvairių adapterių komplektu). Net foto nuotraukose teko matyti beveik visų prestižinių gamintojų produkciją (Sound technology, GEMTEH, SUREFIRE ir t.t.). Profesionalai gan teigiamai pasisako apie ukrainiečių gamybos duslintuvus.

Naudojant ginklą nakties metu (su naktiniais taikymosi prietaisai) be duslintuvo tai daryti iš esmės neįmanoma, nes iš vamzdžio pasirodanti liepsna apakins patį šaulį. Karo atveju 100% demaskuos šaulio poziciją su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Tai tiesioginė pražūtis. Ne gi kažkas to tikrai nori ar net siekia? Nenoriu tuo tikėti, bet klausimų, į kuriuos profesionaliai neatsakyta- apstu.

Duslintuvus reikia ne tik išbraukti iš A kategorijos ginkluotės, bet tai padaryti priimant teisės aktų paketą, kuriuo ši priemonė būtų leista naudoti medžioklėje. Tokiu būdu medžiotojai sukomplektuos savo ginklus, kurie esant reikalui galės būti iš karto naudojami šalies gynybai. Priešingu atveju ginklą tektų iš naujo prišaudyti ir sureguliuoti. Prasidėjus koviniams veiksmams to padaryti dažniausiai neįmanoma, o apie specifikos klausimus ir praktikos įgijimą iš viso kalbėti nebus prasmės. Be abejo leidus įsigyti, bet neleidus naudoti, manyčiau didžioji dalis ginklų turėtojų duslintuvų tiesiog nepirks, nes suveiks ne tiek finansinis, kiek socialinis/psichologinis faktorius. Tai, kad be garsą ir liepsną eliminuojančios įrangos šauti į priešo koloną iš 300-500m (kartais ir gerokai iš toliau) , dabar dažnai prilygsta savižudybei, žino visi, kas rimtai domisi šia tema. Todėl motyvuoti gerą pasirengimą turintį pilietį (civilį) kartais gali būti sudėtinga, nes jis pasakys, kodėl turiu papildomai rizikuoti savo gyvybe vien dėl savos valdžios kvailysčių?

Kokių nors papildomų registracijų duslintuvams nereikia. Visų pirma kulka su duslintuvo korpusu nesiliečia ir todėl ant kulkos nepalieka kokių nors pėdsakų. Tai reiškia, kad duslintuvo naudojimas niekaip neįtakoja ginklo identifikavimo kriminalistinio/trasologinio tyrimo atveju.

Socialinis aspektas. Nemaža dalis Lietuvos medžiotojų bendrauja su į Lietuvą atvykstančiais medžiotojais ir mato svečių turimą įrangą. Taipogi dalyvaudami medžioklėse užsienyje patys naudojasi duslintuvais. Visi, kas tiesiogiai susiduria ir iš karto įsitikina privalumais. Kas medžiotojų tarpe tuo klausimu kalbama apie valdžią, lengva suprasti. Žinau keletą panašių atvejų, kai staiga, netikėtai ''išgijo" nuo senų įpročių sąlygotų, niekuo nepagrįstų fobijų ir "praregėjo" buvę itin "užkietėję" skeptikai, kurie anksčiau visur demonstratyviai teigė "man nereikia, ir pan.".

Po ilgų svarstymų ir užsienio medžioklės tradicijų bei praktikos pavyzdžių apmąstymų kai kurie tie, buvę duslintuvų panaudojimo medžioklėje idėjiniai priešininkai pagaliau ir patys jau suvokė bei pripažino, kad garsas ir atatranka yra itin nepageidaujami faktoriai, o prietaisas, kuris kompleksiškai sprendžia abi problemas, Lietuvoje, deja, uždraustas.

Reikalui esant šalį galėtų ginti ne tik kariai, bet ir dalis piliečių – liepos 26 d. laidoje „Svarbi valanda“ diskusiją dėl valstybės tarnybos rezervo savaip pratęsė ir LRT:

Tema sulaukė dėmesio ir tos pačios dienos "Panoramoje" (žr. pateikiamus vaizdo įrašus)

Sunerimus dėl nepakankamo dėmesio rezervo kariams, Anušauskas tikina – jie neužmirštami
Giedrė Skridailaitė, LRT TV naujienų tarnyba

Kasmet keli tūkstančiai karo tarnybą atlikusių jaunuolių papildo aktyvųjį karių rezervą, tačiau Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga teigia, kad tai vienintelis realus rezervas, kuriam priklausoma dešimt metų po karo tarnybos. Krašto apsaugos ministras sako, kad po to pasikeičia tik rezervo karių statusas, bet jie neužmirštami. Kai kurie ekspertai mano, kad prie šalies gynybos stiprinimo galėtų prisidėti ir pareigūnai, ir dalis piliečių.

"Man tai buvo naudinga. Aš nemaniau, kad aš būsiu tiek dalykų pamiršęs, kiek aš tada supratau, kad tam tikri įgūdžiai surūdijo. Jeigu siekiam idealumo, per daug to atnaujinimo galbūt nebūtų. Ir kas tris metus galbūt būtų gerai, bet ilgiau nei 5 metų laukti tikrai nereikėtų", – mano rezervo karys E. Vensas.

"Rezervo kariai turi savo gyvenimus ir jie negali, tarkim, kas metus vieną mėnesį praleisti pakartotinėse pratybose. Šioje vietoje reikia išlaikyti balansą. Pirma, leisti žmonėms gyventi ir civilinį gyvenimą, ir nešvaistyti valstybės biudžeto lėšų", – tvirtina karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovo nuomone, didžiausia problema ne aktyvių rezervo karių mokymai, o tai, kad jais būnama vos 10 metų po karinės tarnybos. Praėjus šiam laikotarpiui visi perkeliami į parengtą rezervą ir jam priklauso iki šešiasdešimties.

„Vienintelis rezervas, kuris realiai egzistuoja, yra kariuomenės aktyvusis rezervas. Labai elementarios bėdos, nes tada jie tokie kaip ir nebereikalingi. Turėtų pereiti į taip vadinamą organizuotą rezervą, kur vyresni žmonės. Gal ten jau tų mokymų mažiau, bet jie vis tiek turi žinoti ir savo dalinius, ir uždavinius“, – komentuoja Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas Saulius Pečeliūnas.

Krašto apsaugos ministerija sako, kad parengto rezervo kariai taip pat kviečiami į mokymus, nėra užmiršti.

„Aktyviajame rezerve žmonės negali būti visą gyvenimą. Jie vis tiek būna rezerve, tik jų statusas kitoks. Ir tos kalbos, kad kažkas kažko nežino. Kariuomenė pakviečia rezervo karius ir, be abejonės, nustato jiems užduotis ir vietas“, – nurodo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministerija kelia tikslą 2024-aisiais rezervo karių skaičių padidinti iki 34 tūkstančių. Yra manančių, kad, stiprinant šalies gynybą, reikėtų pasitelkti ir dalį Lietuvos piliečių. Ginklų savininkų asociacijos teigimu, į karių rezervą būtų pravartu įtraukti ir turinčiuosius ginklų.

"Valstybė suteikdama ginklo savininkui išskirtinę teisę laikyti, nešioti, turėti ir naudoti iškilus tam tikroms situacijoms šaunamąjį ginklą, tuo pačiu turi teisę uždėti ir išskirtinę prievolę. Tam, be abejonės, reikalingi ir mokymai, ir organizacinės priemonės">, – sako Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius.

„Rezervo kariai yra atitarnavę Lietuvos kariuomenėje. Ne medžiotojai, ne šauliai kažkokie, kurie turi ginklus tiesiog“, – priduria D. Antanaitis.

Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos teigimu, apskritai apie rezervą galvoti reikėtų ne tik kariuomenei – esą jį formuoti turėtų ir statutinės bei nestatutinės vidaus reikalų sistemos įstaigos.

Liepos 25 d. (pirmadienį) Seimo lankytojų centre vyko diskusija pilietinio pasipriešinimo organizavimo klausimais Ukrainos karo kontekste.

"Esminis konceptas, kurį mes dabar formuojame savo gynybos politikoje, yra visuotinė gynyba, kad žmogus, kuris nori ir gali, turėtų rasti savo vietą visoje gynybos architektūroje", – prieš renginį BNS sakė diskusiją organizavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Pasako jo, karo Ukrainoje patirtis rodo, jog siekiant apginti valstybę svarbus ne tik kariuomenės, bet ir visos visuomenės įsitraukimas, todėl diskusijoje bus aptariamas visuotinio pilietinio pasipriešinimo organizavimas Lietuvoje, kuris apima ir valstybės tarnybos rezervą.

"Mes daug dėmesio pradėjome skirti kariniam rezervui, žmonėms, kurie turi karinės patirties, jų organizavimui, bet lygiai taip pat reikia kalbėti ir apie VRM struktūrų rezervą, jie turi savo žmones, kurie baigė tarnybą, kaip organizuoti jų veikimą ir juos įtraukti į pasipriešinimą, valstybės gynimo planus", – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga., LiGSA steigėjas dim. pulkininkas Ignas Stankovičius, LiGSA valdybos narys Julijonas Aniukštis, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Tadas Rinkevičius.

Liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui išsiųstame Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovo ryšiams su Seimu signataro Sauliaus Pečeliūno, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininko Arūno Marcinkevičiaus ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus pirmininko Lino Ladigos pasirašytame rašte teigiama:

2022 m. gegužės 3 d. mūsų susitikime su LRS NSGK Pirmininku bei komiteto nariais – išvadų rengėjais dėl Visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos projekto buvo išsakyti probleminiai klausimai dėl visų rūšių ginklų savininkų ir tirų bei šaudyklų komercinių lankytojų, neturinčių leidimų šaunamajam ginklui, apskaitos ir kontrolės sugriežtinimo ir aptarti galimi jų sprendimo būdai.

Ir tai jau ne biurokratinės politikos, o nacionalinio saugumo klausimas. Ukrainos kasdienybė rodo, kad su duslintuvu (dėl pavadinimo formalistikos kol kas nediskutuosime) ir be, klausimas išgyvensi ar mirsi po pirmo šūvio, skiriasi maždaug 25-40%. Ypač tokiose teritorijose, kur šaudoma ne mažesniu, kaip 1 km atstumu, tai yra atvirose erdvėse, stepėse. Net internete yra video, kaip padarius vieną šūvį, snaiperis su pagalbininku bėga kiek gali. Gana tiksliai į jų buvusią pozicijos vietą minosvaidžio dovana atskrido maždaug už 45 sekundžių.

Mano buvęs studentas tai pakomentavo po savaitės- snaiperis ten dirbo su didžiule karo ir gyvenimo realybės patirtimi/praktika. Tikrai žinojo ką daro ir kas gali būti, bet taikinys buvo itin vertingas, todėl kiek įmanoma susimažino distanciją (maždaug iki 800 m). O tokių pavyzdžių daugybė. Duslintuvus ukrainiečiai deda ir ant automatų, nes kautynėse tamsiu paros metu tai didžiulis pliusas, o kai kada ir paskutinis šansas.

Kai seime buvo svarstomas klausimas dėl naktinių taikiklių, buvo iškilęs ir duslintuvų klausimas. Kai kurių Seimo narių komentarai buvo daugiau negu keisti. Vienas jų, ukrainiečiai duslintuvų neprašo. Na kaip prašys jei žino, kad Lietuvoje tokie dalykai civilinėje apyvartoje uždrausti, o pati Ukraina, kur duslintuvai sporte ir medžioklėje yra legalūs, turi du pakankamai stambius gamintojus ir daugybę meistrų, gaminančių juos pagal užsakymus.

Iš to, kas vyksta, darytina išvada, kad šiuo metu pagrindinis duslintuvų naudojimo ir apyvartos civilinėje rinkoje priešas, o kartu ir Lietuvos gynybos galimybių mažintojas yra aplinkos apsaugos departamentas. Draudimo argumentas- paminklas Sovietų sąjungai ir sovietinio mentaliteto biurokratams- padidės brakonieriavimas! Žmonės neišgirs šūvių ir nepraneš! Šiuo požiūriu Lietuva iki šiol lieka sovietmečio draudimų bei apribojimų rezervatu.

Latvijoje medžiotojai duslintuvais naudojasi berods nuo 2016 m, o beveik visos Europos gerokai seniau. Norvegijoje, Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir dar keliose valstybėse, be duslintuvų medžioti draudžiama. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl daugelyje Europos šalių be duslintuvų medžioti negalima, kad nebūtų trikdoma kitų žmonių rimtis, taipogi kuo mažiau gąsdinami kiti gyvūnai. Medžioklei aktualūs duslintuvai visiškai garso nenuima, tačiau eliminuoja patį parazitiškiausią šūvio garso diapazoną, kuris daro didžiausią žalą klausai. Visi tokio tipo įrenginiai ženkliai mažina ginklo atatranką.

Todėl norėčiau, kad draudėjai ir kai kurie seimo nariai garsiai pasakytų, kodėl jie mano, kad Lietuvos piliečiai yra nesąmoningi, atsilikę, tiesiog trečios rūšies žmonės, palyginus su Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos ir daugumo Europos valstybių piliečiais? Kodėl jie nepasitiki Lietuvos piliečiais ir ar jie patys verti žmonių pasitikėjimo? Kodėl Lietuvoje uždrausta tai, kas Europoje jau medžioklės kultūros dalimi? Prestižiniai medžioklinių ginklų gamintojai (Sauer, Blaser) gamina medžioklinius šautuvus su integruotomis garso ir atatrankos slopinimo sistemomis. Ir tai yra medžiokliniai ginklai, o ne kokių nors specialios paskirties pajėgų ginkluotės dalis.

Bet grįžtam prie karo reikalų ir aktualių pavyzdžių iš Ukrainos. Kaip šauniai kovoja Ukrainos medžiotojai informacijos pakanka, ypač tai buvo ir tebėra aktualu Kijevo, Charkovo, Sumų kryptyse bei vietose kur yra miškas, arba urbanizuotose teritorijose. Daugeliu atvejų tai labai panašu į Lietuvos sąlygas. Tai, kad Lietuvos sportininkai, ir medžiotojai ir kiti ginklų savininkai stotų ginti Lietuvą, abejonių nėra.

Todėl ir kyla iki šiol neatsakyti klausimai: ar tie žmonės galės paleisti į priešą daugiau negu vieną šūvį, ar žus pirmo kovinio susidūrimo metu? Kas svarbiau: įpročiai uždrausti ir nepasitikėti savo piliečiais ar tinkamas veiksmingo ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimas? Ar galima leisti, kad susireikšminusių biurokratų ir atskirų politikų kompetencijų stoka bei fobijos trukdytų Valstybės gynybai?

Įsigaliojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame naktinio matymo taikikliai, termovizoriniai taikikliai ir optinių taikiklių priedėliai pašalinti iš A kategorijos.

Šiuo įstatymo pakeitimu legalizuotas naktinio matymo taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje. Nuo šiol galima įsigyti, turėti ir gabenti naktinio matymo taikiklius šalies teritorijoje.

Primename, kad kol kas medžioti su naktinio matymo taikikliais yra draudžiama.

Kalbant apie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktą 58.3.9. kuris draudžia naudoti naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių ir turėti juos medžioklės plotuose, tai šis punktas kertasi su aukštesniu teisės aktu tai yra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir privalės būti pakeistas, nes didžioji Lietuvos teritorijos dalis yra medžioklės plotai, o naktinio matymo taikiklių gabenimas šalies teritorijoje pažeistų draudimą juos turėti medžioklės plotuose.

2022 m. birželio 9 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo kvietimu įvyko Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Gynybos štabo Vadovybės atstovų susitikimas.

Susitikime aptarta asmenų ir jų organizacijų kovinių vienetų vieta Ginkluotose pajėgose. Taip pat aptartos tokių vienetų būtinojo parengimo principai, jo mechanizmas, tvarka ir gairės.

Susitikime su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Vadovybės atstovais dalyvavo LKKSS atstovas ryšiams su Seimu, signataras Saulius Pečeliūnas, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus Valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2022 m. gegužės 25 d, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Gynybos paramos fondas ir asmeniškai LRS NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas inicijavo diskusiją organizuoto kariuomenės rezervo ateities Lietuvoje klausimams aptarti.

Seimo lankytojų centre įvykusioje diskusijoje pasisakė jos organizatoriai, dim. generolas majoras Jonas Kronkaitis bei Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas ryšiams su Seimu, Signataras Saulius Pečeliūnas, ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Pateikiame trumpą diskusijos santrauką:

Karas Ukrainoje reikalauja visapusiško Lietuvos gynybos peržiūrėjimo, kad, esant reikalui, galėtume tinkamai apginti savo šalį. Nors Lietuva priklauso NATO aljansui, negalime šalies gynybos patikėti tik Vakarams, todėl yra reikalinga stiprinti savo pajėgumus, jog galėtume efektyviai atsakyti į priešo karinius veiksmus. Dėl šios priežasties, atsargos rezervo organizavimas gali būti labai svarbiu elementu sustiprinančiu Lietuvos karines pajėgas.

Rezervas yra tie organizuoti piliečiai, kurie yra apmokyti ginti kraštą ir galėtų būti organizuoti į skyrius, būrius, kuopas ir batalionus. Tokiu atveju šie žmonės žinotų savo vadus, būtų įtraukti į ginkluotos gynybos planą ir nuolatos treniruotųsi bei per trumpą laiką galėtų vykdyti paskirtas užduotis.

Tai - didžiausias ir kol kas per mažai išnaudojamas Lietuvos saugumo ir gynybos resursas, kurio išlaikymas nėra brangus. Prastai paruošti ir prastai organizuoti spontaniškai surinkti savanoriai niekada savo efektyvumu neprilygs organizuotam kariniam vienetui. Tokie pajėgumai galėtų svariai prisidėti prie Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimo, orgnizuojant juos į karinius vienetus, per pratybas atnaujinant ir palaikant jų gebėjimus ir įgūdžius, bei integruojant juos į gynybos sistemą. Taigi, būtų galima pasitelkti ne tik rezervo eilinius bei seržantus, bet ir karininkus, kurie galėtų būti rengiami kaip rezervinių štabų personalas, taip pat reikalui esant jie galėtų sustiprinti ir jau esamus štabus.

Taigi, šiame renginyje aptartos organizuoto karinio rezervo ypatumus ir vystymo galimybės.

Seimas pritarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijai (projektas Nr. XIVP-1308(2). Strategija, kurios trukmė numatoma iki 2035 metų siekiama, kad būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.

Išskiriami šie svarbiausi rengimo pilietiniam pasipriešinimui elementai, kuriuos reikia ugdyti dar taikos metu, siekiant, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksminga šalies gynybos dalis: atsparumas – piliečių gebėjimas apsisaugoti nuo įvairaus pobūdžio iššūkių ir grėsmių, efektyviai susidoroti su jų padariniais ir greitai atkurti įprastinį funkcionavimą; pilietinė valia – visų piliečių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, apsisprendimas ir pasiryžimas kovoti už šalies nepriklausomybę ir visais įmanomais būdais, neuždraustais visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, priešintis agresoriui. žinios ir įgūdžiai – jų įgijimas užtikrina, kad piliečių dalyvavimas pilietiniame pasipriešinime taptų realia gynybine galia. Taikos metu piliečiai bus rengiami pilietiniam pasipriešinimui: stiprinamas jų atsparumas ir pilietinė valia, piliečiams suteikiamos pilietinio pasipriešinimo žinios ir praktiniai įgūdžiai. Tai padėtų užtikrinti veiksmingą piliečių įsitraukimą į šalies gynybą ir efektyvų atgrasymą.

Mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu piliečiai, įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ar yra ginkluotųjų pajėgų nariai, atitinkamai vykdys iš anksto jiems numatytas pareigas mobilizacijos ar ginkluotos valstybės gynybos srityje. Visi piliečiai taip pat galės vykdyti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmus (pilietinės akcijos, nepaklusnumas, trukdymas agresoriui įsigalėti). Vadovavimas ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir jo organizavimas užtikrinamas per valstybės ginkluotos gynybos struktūras. Vadovavimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui vykdomas per mobilizacijos valdymo struktūras ir organizuojamas teritoriniu principu, pasitelkiant karo padėties metu veikiančias savivaldybių institucijas ir įstaigas bei jų pareigūnus.

Okupacijos atveju pilietinis pasipriešinimas tampa viena iš esminių valstybingumo tęstinumo užtikrinimo priemonių. Ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmais siekiama neleisti okupantui legitimizuoti savo valdžios, silpninti jo politinius, administracinius ir karinius pajėgumus, taip pat okupantui ir tarptautinei bendruomenei rodyti nesvyruojantį pasiryžimą priešintis.

Lietuvos šaulių sąjunga bus atsakinga už neginkluoto pasipriešinimo organizavimą. "Šauliai ir toliau lygiai taip pat prisidės prie ginkluoto pasipriešinimo, tik šiuo atveju suteikiama daugiau galių vystyti neginkluoto pasipriešinimo kryptį. Tai pirmas žingsnis rezistencijos koncepcijos link. Taip pat bus organizuojamas visų sričių bei rūšių ginklų savininkų ir kitų šaulių karinis rengimas, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetuose. Tokie asmenys priklausytų koviniams ginkluoto pasipriešinimo vienetams, kurie būtų sudaromi teritoriniu principu, laikantis patikros, atrankos ir formavimo principų", – projekto svarstymo metu sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Strategijoje taip pat įtvirtintas komiteto siūlymas bendrajame ugdyme įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą ir kompetencijas, spręsti jų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Balsavimo rezultatai: už balsavo 114, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė vienas Seimo narys.

2022 m. gegužės 10 d. po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimas vakariniame plenariniame posėdyje Nr. 166 bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-1308(2).

2022 m. gegužės 4 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendru sutarimu šio projekto VIII skyriuje, reglamentuosiančio visuomenės rengimą ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, įtraukti visi, 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bei Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir jos Vilniaus apskrities skyriaus pateiktieji, pasiūlymai (reg. Nr. G-2022-3839).

Šio strateginę reikšmę turinčio teisės akto projektas yra natūraliu 2019 m. lapkričio 19 d. I-osios tarptautinės konferencijos Seime "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę" rezoliucijos įgyvendinimo bei ilgalaikio, intensyvaus ir nuoseklaus Lietuvos Respublikos Seimo NSGK, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Kariuomenės bendradarbiavimo su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) bei Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS) ir jos Vilniaus apskrities skyriumi, bei kitomis valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis rezultatu.

Laukiamas Visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos projekto patvirtinimas priėmimo stadijoje.

Žr. 2022 m. gegužės 10 d. LR Seimo plenarinių posėdžių Nr. 165 ir Nr. 166 įrašus:

Svarstymas(2:29:25 - 2:39:05):

Balsavimas(2:22:45 - 2:26:40):

2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo kvietimu įvyko Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Gynybos štabo Vadovybės atstovų susitikimas.

Susitikime apžvelgti asmenų ir jų organizacijų kovinių vienetų formavimo principai. Aptarti šiems vienetams keltini reikalavimai ir uždaviniai visuotinio ginkluoto pasipriešinimo metu Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sistemoje.

Susitikime su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Vadovybės atstovais dalyvavo LKKSS atstovas ryšiams su Seimu, signataras Saulius Pečeliūnas, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus Valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Šiandien, 2022-04-20 (trečiadienį) vykusiame nuotoliniame Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, svarstytas klausimas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pakeitimų tikslas legalizuoti naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje.

Primename, kad šiam projektui pateikimo metu pritarė 104 Seimo nariai, iš kurių: 89 balsavo- už, 13 susilaikė, o 2 balsavo prieš.

Komiteto narių pritarimą Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) nuosekliai dėstomiems argumentams dėl leidimo naudoti naktinių taikiklius civilinėje apyvartoje sporto ir pasirengimo valstybės gynybai tikslais lemia akivaizdžiai iškalbingi Rusijos karo prieš Ukrainą eiga ir efektyvios ukrainiečių teritorinės gynybos pavyzdžiai ir pamokos.

Po eilės įvairiausių diskusijų ir svarstymų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vienbalsiai pritarė šiam projektui. Toliau projektas pateikiamas svarstymui Seimo posėdyje ir galutiniam jo priėmimui dėl kurių bus balsuojama.

Balandžio 8 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aptarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją

Penktadienį NSGK surengė du posėdžius nuotoliniu būdu. Pirmajame posėdyje buvo svarstomas klausimas „dėl kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų parengimo ginkluotai gynybai integravimui į ginkluotąsias pajėgas“. Iš karto po to posėdžio vyko vieši klausymai dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ projekto, kurių didžioji dalis buvo skirta darbotvarkės VIII „Žinių ir įgūdžių ginkluotam pasipriešinimui ugdymo kryptis“ skyriaus tekstui ir gautiems jį keisti pasiūlymams.

„Žiūrėsime, kokia yra sąveika visų ginkluotojų pajėgų, tai, pirmiausia, kariuomenės sąveika su kitais koviniais vienetais: su Šaulių Sąjunga, su kitomis struktūromis. Taip pat kalbėsime ir apie tai, kad karo padėties įstatyme galėtų būti naujai įrašyti koviniai dariniai – žmonės, kurie turėtų dalyvauti valstybės gynyboje su ginklu rankoje, nors gal ir nepriklauso Šaulių sąjungai“, – prieš posėdį Eltai kalbėjo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Po kovo 18 d. surengtų pirmųjų NSGK klausymų šia tema LKKSS (taip pat ir LKKSS VAS) bei LiGSA pateikė pasiūlymus ir pastabas dėl darbotvarkės VIII „Žinių ir įgūdžių ginkluotam pasipriešinimui ugdymo kryptis“ skyriaus teksto.

GS 2022-04-12 TVP WILNO, GABRIELĖS JANKAUSKAITĖS REPORTAŽAS

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą šaudyklos Lietuvoje patyrė tikrą apgultį. Vis daugiau žmonių nori turėti ginklus ir išmokti šaudyti.

Šaudymas tampa vis populiaresnis. Tai matyti, pavyzdžiui, Vilniaus šaudykloje, kur praktinių pamokų poreikis yra beveik 7 kartus didesnis nei prieš prasidedant karui Ukrainoje. Lietuvos ginklų savininkų asociacijos duomenimis, norinčių išmokti naudoti ginklus yra iki dešimties kartų daugiau žmonių.

Taip pat didėja susidomėjimas leidimais ginklams savigynai. Norėdami juos gauti, turite būti bent 23 metų amžiaus, baigę specialų kursą ir įsigiję seifą ginklams laikyti. Taip pat reikalingi medicininiai ir darbo vietos sertifikatai.

Vis dažniau moterys taip pat kreipiasi dėl tokių leidimų. Kaip pabrėžia pardavėjai, pastaruoju metu iš parduotuvių lentynų Lietuvoje sparčiai nyksta nokto ir terminiai vaizdai bei kariniai drabužiai.

Pagal taisykles, jūs turite nešiotis savo ginklą su savimi arba laikyti jį specialiame sandėlyje ar seife.

Pilnas reportažas čia.

2022 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai nacionalinio saugumo klausimais priėmė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovą ryšiams su Seimu, sąjungos pirmininko pavaduotoją, Signatarą Saulių Pečeliūną, šios Sąjungos Vilniaus apskrities valdybos pirmininką Liną Ladigą ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininką, advokatą Arūną Marcinkevičių.

Susitikimo metu buvo apžvelgti aktualūs bei spręstini rengimosi veiksmingam visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, jo racionalaus organizavimo, kariuomenės kūrėjų savanorių, atsargos karininkų ir ginklų savininkų dalyvavimo ginkluotoje Valstybės gynyboje teisinio reglamentavimo, taip pat kiti spręstini teisėkūros bei praktiniai klausimai.

Š.m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikti LKKSS (taip pat ir LKKSS VAS) bei LiGSA pasiūlymai ir pastabos Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ projektui, taip atsiliepiant į kovo 18 d. NSGK surengtų klausymų dėl šio projekto metu išreikštą NSGK pirmininko pageidavimą išreikšti "mintis raštu":

Lietuvos Respublikos Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Pirmininkui Gerb. p. Laurynui Kasčiūnui
ir komiteto nariams

2022-03-24
Vilnius

Dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projekto patikslintos redakcijos (reg. Nr. 20-15027(4) )

Gerbiamas pone Komiteto Pirmininke,
gerbiamosios ir gerbiamieji komiteto nariai,

susipažinę su 2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seime registruotu (Reg. Nr.XIVP-1308) Seimo nutarimo "Dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija" patvirtinimo" projektu (toliau – strategija), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus strategijos VIII skyriui:

19. Darbotvarkės kryptis – taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui. Pagrindiniai piliečių dalyvavimo ginkluotoje gynyboje principai ir užduotys bus numatyti Valstybės gynybos plane. Krypties įgyvendinimo pažangos uždaviniai:

19.1. užtikrinti pradinio karinio parengimo švietimo įstaigose, profesinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos ir kariūnų tarnybos kaip pagrindinių piliečių karinio rengimo būdų įgyvendinimą;

19.2. įgyvendinant visuomenės ir šaulių karinį rengimą, prioritetą teikti LŠS koviniams būriams, asmenų ir jų organizacijų koviniams ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams, siekiant, kad jų karinis rengimas atitiktų LK reikalavimus ir valstybės gynybos, o taip pat visuotinio ginkluoto ir partizanų pasipriešinimo poreikius, o karo padėties metu leistų LŠS koviniams būriams bei asmenų ir jų organizacijų koviniams ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą. Organizuoti visų sričių bei rūšių ginklų savininkų ir kitų šaulių karinį rengimą, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo arba partizanų vienetuose (toliau – koviniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai);

19.3. stiprinti LK, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos įstaigų ir kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų, Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką, LK toliau organizuojant jų bendrą karinį rengimą;

19.4. populiarinti LK ir karo tarnybą, bei visuotinį ginkluotą visuomenės pasipriešinimą, vykdyti verbavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti savanorišką tarnybą LK arba dalyvavimą koviniuose ginkluoto pasipriešinimo vienetuose;

19.5. tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusiųjų motyvacines priemones, plėtoti ryšius su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių darbdaviais, siekiant sudaryti palankias sąlygas piliečiams suderinti karo tarnybą ir darbo veiklą;

19.6. populiarinti šaulio tarnybą, užtikrinti šaulių tarnybos ir darbo ar studijų suderinamumą;

19.7. 19.9. plėtoti karo komendantų institutą, siekiant užtikrinti sklandų kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu;

19.8. 19.10. įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų sudarys kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti supažindinant juos su bendraisiais ir specialiaisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, sudarant galimybes tinkamai pasirengti jų vykdymui, įgyti tam būtinas žinias bei lavinti reikiamus įgūdžius, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir ginkluotųjų pajėgų vienetais;

19.9. 19.11. sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą, naudojamą karo padėties metu ir okupacijos atveju.“

Nepapildžius šio projekto mūsų siūlomomis nuostatomis, tiek Karo padėties įstatymo 2 bei 11 straipsniai dėl asmenų ir jų organizacijų kovinių vienetų organizavimo, tiek garsiai skambantys šios strategijos projekto teiginiai apie visuomenės rengimąsi visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, neturėdami praktinio įgyvendinimo mechanizmo gairių liks tik skambia deklaracija.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. patvirtintoje Karo komendantų veiklos koncepcijos 2 priede "Karo komendantūrų organizacinė struktūra" yra numatyti karo komendantūrų struktūriniai pajėgumai, vienas kurių yra "kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai":

Su nuoširdžiausia pagarba,

Signataras Saulius Pečeliūnas,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu

advokatas Arūnas Marcinkevičius,
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

Linas Ladiga
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas

Po š.m. kovo 9 d. (praeitą savaitę) įvykusiame Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovų jau 5 (penkti) metai nuolatos, nuosekliai ir sistemingai keliamų klausimų dėl pasitikėjimo ginklų savininkais bei apsvarstytų perspektyvų, vakar, t.y. 2022 m. kovo 15 d. (antradienį) sulaukėme pirmojo pozityvaus Seimo politikų žingsnio- dvidešimt devyni Seimo nariai užregistravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą

Šių, nuoširdžiai sveikintinų, pataisų tikslas legalizuoti sportiniams ir medžiokliniams ilgavamzdžiams ginklams skirtų naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje.

Stebint pastaruosius įvykius Ukrainoje ir Europos pasienyje, tokios iniciatyvos yra sveikintinos ir savalaikės, tačiau tėra dalinėmis ir akivaizdžiai dar nepakankamos. Belieka tikėti, kad kita, t.y. didžioji dalis Seimo narių supranta šių pataisų svarbą ir būtinumą bei pritars šiam projektui.

Lietuvos Šaulių sąjungos gynybinių pajėgumų bei galimybių stiprinimas, ir įgaliojimų išplėtimas yra neabejotinai būtinais. Tačiau Valstybės visuotinių gynybinių galių stiprinimo kontekste to akivaizdžiai nepakanka.

Ukrainiečių didvyriško ginkluoto pasipriešinimo agresoriui pavyzdžiai rodo, kad neišvengiamai būtinas tiek visų kitų Lietuvos ginklų savininkų bei plačiosios visuomenės realus įgalinimas visuotiniam ginkluotam pasipriešinimui. O jis, savo ruožtu, reikalauja sudaryti realias galimybes tinkamai tam pasirengti iš anksto.

Rusijos karinė agresija prie Ukrainą, naudojami būdai ir mąstai besąlygiškai patvirtina kadaise Gerbiamojo pono Edmundo Jakilaičio, dar prieš kelis metus, viešai pagarsintą įžvalgą apie tai, jog agresoriui privalo visuotinai priešintis ginklu visi Lietuvos gyventojai: jaunas ir senas, vyrai ir moterys, kiekvienoje gatvėje, kelyje ir takelyje, iš kiekvieno kiemo, namo, lango, durų, palėpės ir tarpuvartės.

Tačiau tam yra būtini parengimas, pasirengimas bei atitinkamo lygmens praktiniai įgūdžiai. Jiems gi susiformuoti yra būtinos realios "techninės" galimybės: tam tinkama ginkluotė, šaudmenys bei praktiniai piliečių ir jų kovinių vienetų mokymai.

Tam, savo ruožtu, kas itin svarbu, yra būtini atitinkami teisiniai pagrindai bei tokio pasirengimo teisinis reglamentavimas. O visa tai jau senai reikalauja Įstatymų leidėjo išminties ir politinės valios sprendimų. Nedelskite. Nebėra laiko!

Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos vadovas, pabrėžia, kad Lietuvos gyventojai nuo praėjusios savaitės galimybėmis įsigyti šaunamąjį ginklą domisi labiau nei anksčiau.

"Požiūris pasikeitė iš esmės. Netgi tie, kurie sako nesvarstę tokios galimybės, dabar situaciją įvertina iš naujo. Mane nustebino, kad tuo domisi ir moterys"

Asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 94-95 tūkst. ginklų savininkų, tarp jų patenka medžiotojai, sportininkai, apdovanotieji vardiniais ginklais, turintys ginklus savigynai, taip pat ir Šaulių sąjungos nariai, kuriems suteikta teisė turėti karinės paskirties ginklą

- rašoma vz.lt straipsnyje.

2022 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius ir LKKSS Valdybos pirmininko pavaduotojas, Signataras Saulius Pečeliūnas dalyvavo Komiteto posėdyje.

Posėdžio metu buvo svarstomas Seimo narių grupės inicijuoti Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymo pataisų (Nr. XIVP-1293) ir su jomis tiesiogiai susijusių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų (XIVP-1294) projektų paketas. Taip pat buvos svarstomas Seimo narių Jono Jaručio ir Kęstučio Mažeikos inicijuotų ir Komitete patobulintų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-785(2).

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai pristatė bei išdėstė vieningą poziciją dėl akivaizdžių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projekto Nr. XIVP-785(2) trūkumų ir oficialiai pareiškė bendrą abiejų nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą dėl šiuo projektu reiškiamo nepasitikėjimo Lietuvos Kariuomenės atsargos karininkais, į valstybinę pensiją išėjusiais statutiniais pareigūnai, kitais ginklų savininkais bei, iš esmės, plačiąja visuomene.

LiGSA ir LKKSS atstovai atkreipė Komiteto narių dėmesį ir į tai, kad tokios dalinės ir nepakankamos pataisos nedera su LR Konstitucija, Karo padėties įstatymu ir kitais esamais ir rengiamais įstatymais ir nutarimais, bei viešai deklaruojamais teiginiais apie visuomenės rengimą visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui.

Apgailestaujame, kad kol kas ignoruojama dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą susiklosčiusi įtempta ir pavojinga geopolitinė padėtis, kai Lietuva nuo atgrasymo perėjo prie gynybos. Nepaisoma akivaizdžių faktų iš mūšių vietų, atskleidžiančių iš civilių sudarytų Ukrainos teritorinės gynybos kovinių vienetų efektyvumo ir jų pagalbos reguliariajai kariuomenei svarbos. Toks Ukrainos ginkluoto pasipriešinimo vienetų veiksmų rezultatyvumas vaizdžiai patvirtina visų sričių ir rūšių ginklų savininkų bei visų kitų gyventojų tinkamo parengimo ir pasirengimo ginkluotai Šalies gynybai būtinumą ir naudą.

Viliamės, kad už valstybės gynybinių galių stiprinimą tiesiogiai atsakingi politikai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir pareigūnai supranta atsainaus požiūrio į akivaizdžius dalykus ir politinės valios trūkumo ydingumą, bei galimas pasekmes.

2022-03-09 LRS NSGK posėdžio vaizdo įrašas

2022 m. kovo 4 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas ryšiams su Seimu, signataras Saulius Pečeliūnas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus Valdybos pirmininkas Linas Ladiga susitiko su Lietuvos Kariuomenės Vado šioms organizacijoms priskirtu vyresniuoju ryšių karininku.

Pasitarimo metu buvo aptartos atsargos karininkų bei kariškių, į pensiją išėjusių statutinių valstybės tarnautojų ir kitų ginklų savininkų kompetencijos, gebėjimai, pajėgumai, galimybės ir vieta, esant reikalui, aktyvioje Valstybės gynyboje ir ginkluotame pilietinime pasipriešinime, bei kiti tiesiogiai su tuo susiję organizaciniai klausimai, reikalaujantys konkrečių, praktinių Lietuvos Kariuomenės vadovybės sprendimų.

2022 m. kovo 2 d. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Vado kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai susitiko su Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadovybe ir aptarė ginklų savininkų dalyvavimo ginkluotoje Valstybės gynyboje perspektyvas, teisinio reglamentavimo, organizacinius ir kitus, susijusius klausimus.

Pasitarime su LK KASP vadovybe dalyvavo LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, LKKSS atstovas ryšiams su Seimu, signataras Saulius Pečeliūnas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus Valdybos pirmininkas Linas Ladiga.

2022 m. vasario 26 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius dalyvavo Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) ataskaitiniame - rinkiminiame susirinkime.

LKKSS VAS Valdybos kvietimu LiGSA Valdybos pirmininkas susirinkimo dalyviams pristatė 5 (penkerius) metus trunkančio abiejų organizacijų bendradarbiavimo skirtingų kategorijų ginklų savininkų statuso teisinių garantijų stiprinimo bei jo teisinio reglamentavimo Visuotiniame pilietiniame pasipriešinimo srityse rezultatus bei jų perspektyvas.

Norint turėti ramybę, kurios stabilumo garantijų šiuolaikinėje gyvenimo dinamikoje vargiai įmanoma tikėtis, privalome suvokti, jog profesionali ir šauktinių kariuomenė- neišvengiamybė, todėl būtina. Esminis klausimas ne tiek jos karių, kas, beje, nemažiau svarbu, skaičiuje, o būtent karių lojalumo, parengimo kokybės ir modernaus apginklavimo lygiuose. Profesionali kariuomenė sudaro valstybės gynybinio pajėgumo ir galios branduolį.

Tačiau, kaip žinome iš pasaulinės, o ypač Lietuvos istorijos pavyzdžių, nei vienos Šalies kariuomenė be visuomenės pagalbos nedaug ką gali geopolitinių- karinių konfliktų situacijose. Todėl jai būtina aktyvi ir veiksminga susitelkusios visuomenės parama ir pagalba.

O būtent šiam visuomenės susitelktumui, aktyvumui ir jos kovinės paramos bei pagalbos bet kuriuo momentu nuosavai Valstybei galimybių veiksmingumui užtikrinti yra neišvengiamai būtinas nenutrūkstamai nuolatinis, sistemingas, kompleksinis ir metodiškas piliečių, jų grupių, bendruomenių ir visuomenės individualus, grupinis bei kolektyvinis rengimas mažiausiai keliomis kryptimis: aktyviam ginkluotam, neginkluotam, įskaitant nesmurtinį, bei pasyviam, tačiau - visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui. Apie tai nuolat, viešai kalbame nuo pat Asociacijos susikūrimo momento.

Džiugu, kad bendromis, intensyviomis pastangomis ilgai rengtas ir tobulintas Nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos" projektas 2022 m. sausio 26 d. pagaliau sulaukė Vyriausybės pritarimo.

Tačiau tai - tik pirmas žingsnis, suteikiant ir apibrėžiant teisinius pagrindus plačiajai Visuomenei ir individualiam jos nariui įsitraukti ir tapti realiais veiksmingo Visuotinio pilietinio pasipriešinimo ir Valstybės gynybos pajėgumais.

2022 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai ir Gynybos politikos grupės specialistai nuotolinio pasitarimo metu aptarė nutarimo "Dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos" patvirtinimo" projekto perspektyvas.

2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija šio nutarimo projektą pateikė šalies Vyriausybei.

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro sukviestame pasitarime dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės specialistai bei LKKSS valdybos atstovas ryšiams su Seimu, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas, LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, ir LIGSA valdybos narys Andrejus Staško.

2021 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai bei Gynybos politikos grupės specialistai papildomai aptarė visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos klausimus.

Pasitarimo metu pasiektas abipusis sutarimas esminiais piliečių dalyvavimo ir jų rengimo ginkluotam pasipriešinimui strategijos klausimais. Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus patikino, jog pasiekti rezultatai bus įtraukti į Vyriausybės teikiamo Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti „Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos patvirtinimo“ projektą.

Pasitarime dalyvavo LKKSS valdybos atstovas ryšiams su Seimu, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas ir LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Lietuvoje pradėtas rengti visuotinis valstybės gynimo planas. Šiuo dokumentu privalės būti apibrėžtas ginklų savininkų bei kitų asmenų ir piliečių statusas bei funkcijos pilietiniame pasipriešinime. Apie tai, ko iš šio valdžios sprendimo tikisi ginklų savininkai, kodėl teisė į ginklą aktuali mūsų šalyje, kokios yra ginklų kontrolės tendencijos pasaulyje kalbamės su advokatu, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininku Arūnu Marcinkevičiumi.

021-09-29 (trečiadienį) nuo 10:50 val. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (LRS NSGK), parlamentinės kontrolės ir priežiūros tvarka buvo aptartas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos rengiamo "Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija" patvirtinimo" projekto 4-asis variantas, tiesiogiai paliesiantys visų sričių bei rūšių lengvųjų (ilgavamzdžių ir trumpavamzdžių) šaunamųjų ginklų savininkus, jų statusą, teises bei pareigas taikos ir ekstremaliųjų: nepaprastosios arba karo padėčių metu.

Šiame komiteto posėdyje dalyvavo: Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu ir Vilniaus apskrities skyriaus (LKKSS VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas ir nuotoliniu būdu - Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2021-09-29 d. ryte Lietuvos Ginklų savininkų asociacija pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui poziciją dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos parengtojo 4-ojo Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija" patvirtinimo projekto varianto vertinimo ir perspektyvų.

Kreipimosi tekstą rasite žemiau

2021 rugpjūčio 28 dieną įvyko visuomenės rengimo veiksmingam ginkluotam visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui pratybų "Vyčio kirtis" pirmasis etapas. Šis pratybų etapas vyko varžybų formatu, kurių metu buvo siekiama patikrinti dalyvių lengvųjų šaunamųjų ginklų valdymo ir taikliojo šaudymo įgūdžius.

Pratybas organizavo Lietuvos ginklų savininkų asociacija (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius (LKKSS VAS).

Šaudymo trumpaisiais ginklais varžybų nugalėtojai:

1. Vieta: Linas Kvedaravičius - LiGSA narys
2. Vieta: Vilius Rimeika - LiGSA narys
3. Vieta: Matas Leskauskas - LiGSA/LŠS narys

Šaudymo ilgavamzdžiais ginklais varžybų nugalėtojai:

1. Vieta: Julius Marozas - LiGSA/LŠS narys
2. Vieta: Sergėjus Makėjėvas - LKKSS VAS narys
3. Vieta: Matas Leskauskas - LiGSA/LŠS narys

Sveikiname nugalėtojus!

Nuoširdžiai dėkojame:

Pratybų organizavimo partneriams - Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriui ir jo valdybai;

Už dėmesį pratyboms ir jų I-ajam etapui, bei patarimus - Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų Vadovybei, GŠ Strateginės komunikacijos departamentui ir LK SP Ryšių su visuomene skyriui (G9);

Pratybų I-ojo etapo rėmėjams: Baltijos Tolimojo šaudymo asociacijai (BTŠA), lauko šaudyklai "Baltic long range"; UAB "Šaudymo centras"; Konsultacinei medicinos klinikai "Gerameda", UAB "Baltijos arsenalas"- "Armijai ir civiliams";

Informaciniams rėmėjams: UAB "Goruva"- laikraščiui "Karštas komentaras", internetinės televizijos kanalui "Komentaras TV" ir visuomenės aktualijų tinklapiui "Komentaras.lt" bei visuomenės aktualijų tinklapiui "Slaptai.lt", žurnalistams bei redaktoriams.

Pratybų vaizdo ir foto medžiaga galite pamatyti žemiau.

"Karštas Komentaras" video reportažas

"Baltic Long Range" video reportažas

"Karštas Komentaras" nuotraukų galerija

"Slaptai.lt" nuotraukų galerija

Lietuvoje pradėtas rengti visuotinis valstybės gynimo planas. Šiuo dokumentu privalės būti apibrėžtas ginklų savininkų bei kitų asmenų ir piliečių statusas bei funkcijos pilietiniame pasipriešinime. Apie tai, ko iš šio valdžios sprendimo tikisi ginklų savininkai, kodėl teisė į ginklą aktuali mūsų šalyje, kokios yra ginklų kontrolės tendencijos pasaulyje kalbamės su advokatu, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininku Arūnu Marcinkevičiumi.

Pastarųjų šimtmečių lietuvių tautos pasipriešinimo trumpą apžvalgą, kuria norima atsakyti į klausimą: kiek esame pajėgūs sugeneruoti kovotojų, kai reikia sukilti prieš Lietuvos priešus? Norėčiau pradėti Niccolo Machiavelli skambia fraze, kad "Žmonės griebiasi ginklo arba iš baimės, arba iš neapykantos." Mūsų atveju ta baimė ir neapykanta kažkaip suveikdavo pavėluotai. Kai reikėdavo kariauti prieš valstybės priešą, kuris jau stovėdavo ant slenksčio, mes pradėdavome pyktis tarpusavyje, posėdžiauti arba sakyti, kad nėra pinigų kariuomenei nusamdyti. Tuo būdu, prarasdavome nepriklausomybę, bet po kurio laiko, dažniausiai jau stipriai represuoti, susivokdavome, kas įvyko ir sukildavome. Daugeliu atveju, su iš priešo atimta, arba iš draugų gauta skurdžia ginkluote, bet kažkas imdavosi iniciatyvos, susitelkdavome ir išstodavome.

Skaitykite plačiau

2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai dalyvavo pasitarime Visuotinio pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos strateginiais klausimais.

Viceministro inicijuotame pasitarime su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bei Gynybos politikos grupės vadovais ir specialistais aptarti Lietuvos piliečių, ginklų savininkų bei juos vienijančių visuomeninių organizacijų dalyvavimo Visuotiniame pilietiniame pasipriešinime ir Visuotinėje gynyboje plėtros klausimai, taip pat esminiai aktualių teisės aktų rengimo ir derinimo, sprendimų bei teisėkūros procedūrų raidos klausimai ir perspektyvos.

Pasitarime dalyvavo LKKSS valdybos atstovas ryšiams su Seimu, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas ir LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2021 m. balandžio 21 d. (trečiadienį) įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuotolinis posėdis. Šiame posėdyje, vykdant 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020, buvo svarstomos pataisos dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, apibrėžiančių asmens, pretenduojančio įgyti leidimą šaunamiesiems ginklams, o taip pat ginklų savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei jų ribas.

2017- 2019 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant, o vėliau, Lietuvos Respublikos Seime svarstant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naująją redakcija, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) teikė Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiais pagrįstus pasiūlymus iš esmės taisyti ginklo savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei nustatyti konkrečias jų ribas dėl projekto iniciatorių bei rengėjų siūlytų nuostatų prieštaravimo teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Deja, anuo metu, praeitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) pozicijos argumentus bei raginimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) buvo priversta inicijuoti, parengti bei drauge su kitų mūsų valstybės gynybines galias stiprinančių visuomeninių organizacijų atstovais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais savanoriais, autoritetingais teisininkais, buvusiais Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyviais ir disidentais, bei Nepriklausomybės atkūrimo signataru Sauliumi Pečeliūnu kreiptis JE Lietuvos Respublikos Prezidente Dalią Grybauskaitę.

2019 m. birželio 20 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.

O šįkart, po Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimo, Komiteto nariai bendru sutarimu savo išvadoje pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) pozicijai bei pasiūlymams dėl ginklų savininko reputacijos kriterijų bei jų ribų patikslinimo.

Posėdžio metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas p. Laurynas Kasčiūnas ne tik pritarė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bendrai iškeltų klausimų dėl Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirtų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetų pripažinimo specialiais subjektais faktiniam ir teisiniam pagrįstumui, bet ir tiek asmeniškai, tiek Komiteto vardu įsipareigojo artimiausiu metu (iki Seimo rudens sesijos) organizuoti ir surengti jų sprendimui priimti būtiną išsamią ir plačią dalykinę diskusiją, pakviečiant joje dalyvauti visų, šių klausimų sprendimu suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovus.

Bendrą abiejų organizacijų poziciją dėl pateiktų pasiūlymų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui posėdyje išsamiai pristatė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu ir Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas, Signataras Saulius Pečeliūnas. Diskusijoje pasisakė Lietuvos Medžiotojų draugijos (LMD) pirmininkas p. Gediminas Vaitiekūnas, argumentuotai pateikęs itin vertingus užsienio valstybių pavyzdžius. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2021 m. balandžio 21 d. įvykusio Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuotolinio posėdžio viešas vaizdo įrašas internete:

2021 m. balandžio 27 d. (antradienį) Lietuvos Respublikos Seimas rytiniame plenariniame posėdyje (projekto svarstymo stadijoje) balsų dauguma (už-105; prieš-3; susilaikė-14) pritarė dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 24 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-192(2) po svarstymo. Plenarinio posėdžio metu norinčių pasisakyti dėl šio projekto Seimo narių nebuvo.

2021 m. balandžio 28 d. (trečiadienį) Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje buvo priimta papildoma Komiteto išvada dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. balandžio 28 d. papildomai pateiktų naujų pasiūlymų.

2021 m. kovo 31 d. (trečiadienį) įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuotolinis posėdis. Šiame posėdyje, vykdant 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020, buvo svarstomos pataisos dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, apibrėžiančių asmens, pretenduojančio įgyti leidimą šaunamiesiems ginklams, o taip pat ginklų savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei jų ribas.

2017- 2019 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant, o vėliau, Lietuvos Respublikos Seime svarstant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naująją redakcija, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) teikė Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiais pagrįstus pasiūlymus iš esmės taisyti ginklo savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei nustatyti konkrečias jų ribas dėl projekto iniciatorių bei rengėjų siūlytų nuostatų prieštaravimo teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Deja, tuo metu, praeitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) pozicijos argumentus bei raginimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) buvo priversta inicijuoti, parengti bei drauge su kitų mūsų valstybės gynybines galias stiprinančių visuomeninių organizacijų atstovais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais savanoriais, autoritetingais teisininkais, buvusiais Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyviais, ir disidentais, bei Nepriklausomybės atkūrimo signataru Sauliumi Pečeliūnu kreiptis JE Lietuvos Respublikos Prezidente Dalią Grybauskaitę.

2019 m. birželio 20 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.

O šįkart, po Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimo, Komiteto nariai bendru sutarimu savo išvadoje pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) pozicijai bei pasiūlymams dėl ginklų savininko reputacijos kriterijų bei jų ribų patikslinimo.

Be to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išklausęs Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų viceministro p. Vitalijaus Dmitrijevo argumentus, pritarė, kad Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bendrai iškelti klausimai dėl Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirtų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetų pripažinimo specialiais subjektais bei jų įtraukimo į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 59 d. normą yra pagrįsti, tačiau šio klausimo sprendimas, Komiteto nuomone, reikalauja išsamios dalykinės diskusijos.

Bendrą abiejų organizacijų poziciją dėl pateiktų pasiūlymų Teisės ir teisėtvarkos komitetui posėdyje pristatė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2021 m. kovo 31 d. įvykusio Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuotolinio posėdžio viešas vaizdo įrašas internete:

"Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme rašoma: Duslintuvas – prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis – slopinti šūvio garsą, panaudojant jame esančią specialią (specialias) išsiplėtimo kamerą (kameras) ir (ar) pertvarėlę (pertvarėles), membraną (membranas) ar kitus panašius konstrukcijos elementus. Toks ginklo priedėlis priskiriamas A kategorijai ir draudžiamas civilinėje apyvartoje." - Skaityti plačiau.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubo ir kitų sričių ginklų savininkus - medžiotojus ir sportininkus, vienijančių nevyriausybinių organizacijų bendromis pastangomis pradėjo judėti visų rūšių ir sričių ginklų savininkams bei kitiems piliečiams aktualių klausimų sprendimas.

Pradėtas rengti visuotinis valstybės gynimo planas. Šiuo dokumentu privalės būti apibrėžtas ginklų savininkų bei kitų asmenų ir piliečių statusas bei funkcijos pilietiniame pasipriešinime.

Politinio sprendimo valstybės mastu reikalaujantys klausimai buvo aptarti 2019 m. lapkričio 13 d. Konferencijoje "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę", Karo padėties įstatymo projekto svarstymuose Seime, o taip pat 2020 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabo organizuotose diskusinėse pratybose "Perkūno šūvis"

2021 m. sausio 18 d. Lietuvos Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu numatoma artimiausiu metu paruošti šio plano koncepciją. Ministras atkreipė visuomenės dėmesį, jog "svarbiausia suprasti, kad ne viena kariuomenė, ne viena krašto apsaugos ministerija, bet visa visuomenė, visa valstybė turi būti parengta gynybai".

"Visuotinis valstybės gynimo planas glaudžiai susijęs su žmonių patriotiškumo ugdymu. Sakyti tik taip, kad kiekvienas, kuris turi ginklą, gali priešintis- tai tik pasakyti dalį tiesos. Taip, jis turi potencialą, bet jis turi būti apmokytas. Jis turi turėti savo nišą. Jis turi žinoti koks yra algoritmas ir taip toliau. Tai yra tikrai ne vienerius metus kainuosiančio darbo iššūkis", - pabrėžė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus ir kitų partnerių bendru įsitikinimu ginklų savininkai ir kiti piliečiai, bei Lietuvos Respublikai lojalūs ir patriotiškai nusiteikę civiliai asmenys bus naudingi įvairiose Valstybės gynybos srityse ne tik individualiais konkretaus ginklo praktinio naudojimo gebėjimais, bet ir jų įgytų profesinių ar specialiųjų kompetencijų įgūdžiais bei vertingomis patirtimis.

Itin svarbu, kad už visuotinės gynybos plano ir jo koncepcijos parengimą atsakingos institucijos atsakingai įvertintų bei kompetentingai reglamentuotų pilietinio potencialo vienetų statusus (teises ir pareigas), tarpusavio sąveikų būdus, atribotų jų kompetencijas, funkcijas bei uždavinius, iškilus karo padėties atvejui. Tikimės, kad nuo šio itin svarbaus darbo, tiek ruošiant koncepciją, tiek vėliau ją įgyvendinant, nebus nušalinta Lietuvos visuomenė.

Lygiai taip pat nemažiau svarbu, kad vėliau- už Valstybės gynybą atsakingos, institucijos atsakingai atrinktų, apmokytų, sukomplektuotų ir, pagaliau, reikiamu metu tinkamai paskirstytų ir veiksmingai panaudotų visuomeninių resursų vienetų kompetencijas, pajėgumus bei realias galimybes.

Plačiau, žiūrėkite Info TV žurnalisto Kęstučio Kučinsko 2021 m. sausio 18 d. LNK žinių reportaže.

2020 m. spalio 28 d. (trečiadienį) įteiktas 5 (penkių) nevyriausybinių organizacijų: Lietuvos medžiotojų sąjungos "GAMTA", Sūduvos medžiotojų sąjungos, Baltijos tolimojo šaudymo asociacijos, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacijos ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), padėkos raštas žurnalistui, p. Edmundui Jakilaičiui už idėjinį impulsą bei pilietinę paskatą ginklų savininkams, stiprinant Lietuvos Respublikos gynybines galias bei piliečių teisės gintis ir ginti valstybę ginklu galimybių įgyvendinimą.

2020 m. spalio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Ekspertų komisija priėmė Sprendimą Nr. 5-IN-1 dėl daiktų ir įrengimų modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai, pakeisdama apribojimus, turinčius tiesioginę reikšmę visų rūšių ginklų savininkų teisėms ir pareigoms.

Sprendimas įsigaliojo 2020 m. spalio 20 d.

Rekomenduojame įdėmiai susipažinti su sprendimu

Vykdydamas man patikėtą misiją, šiandieną, t.y. 2020-10-21 (trečiadienį) įteikiau Lietuvos medžiotojų sąjungos "GAMTA", Sūduvos medžiotojų sąjungos, Baltijos tolimojo šaudymo asociacijos, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacijos ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) padėkos raštą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Generalinei direktorei Gerb.p. Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.

Pernai, t.y. 2019 m. spalio 18 d., Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos susitarė ir įsipareigojo bendradarbiauti, derinti bei remti Sutarties šalių siūlymus, projektus ir iniciatyvas:

• susijusias su pilietinio pasipriešinimo, pilietiniu ir patriotiniu ugdymu ir savanorių pilietinio pasipriešinimo-pilietinės gynybos formuočių steigimu ir veikla;

• dėl teisės aktų, susijusių su savanoriškų pilietinio pasipriešinimo-pilietinės gynybos formuočių steigimu bei jų veiklos organizavimu, tuo suteikiant galimybes piliečiams Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindais ir teisės aktų nustatyta tvarka, prisidėti prie krašto gynybos ir visuomenės saugumo.

Praėjęs 12 mėnesių bendradarbiavimo laikotarpis atskleidė tolygiai didėjančią įvairių sričių bei formų visuotinio pilietinio pasipriešinimo resursų, bei jų potencialių galimybių panaudojimo reikšmės Valstybės gynybos reikmėms pozityvaus suvokimo plėtrą.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) dėkoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos, o taip pat Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabui, bei giminingoms visuomeninėms organizacijoms, ir kitiems partneriams už pasitikėjimą, mūsų asociacijos iniciatyvų bei pastangų vertinimą, ir rezultatyvų bendradarbiavimą.

2020 m. spalio 1 d. 5 (penkios) nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos medžiotojų sąjunga "GAMTA" (prezidentas Raimondas Ribačiauskas), Sūduvos medžiotojų sąjunga (pirmininkas Ramūnas Mažėtis), Baltijos tolimojo šaudymo asociacija (pirmininkas Saulius Paknys), Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija (prezidentas Vitalijus Grinčenko) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) (valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius) nominavo dvi dešimtis mūsų šalies politikų, žiniasklaidos organizacijų redakcijų, žurnalistų bei politologų, 2017 - 2020 m. laikotarpiu atsakingai įsigilinusių bei skyrusių dėmesį, laiką ir pastangas įvairių sričių: medžioklės, sporto ir savigynos ginklų savininkų teisėms bei jų galimybių ginklu ginti Valstybę ir gintis išsaugojimui, užtikrinimui, įgyvendinimui, o taip pat visuomenės informavimui apie vykstančius politinius procesus ir jų reikšmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui ir gynybai.

2020 10 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, siautėjančios COVID-19 pandemijos diktuojamomis saugumo sąlygomis, padėkos raštai, dalyvaujant išvardintų NVO vadovams bei jų nariams, iškilmingai įteikti nominantams.

Lietuvos Ginklų savininkų asociaciją (LiGSA) šiame renginyje atstovavo nariai: Arūnas Marcinkevičius, Leonarda Kuodienė ir Kirilas Samulevič.

2020 m. rugsėjo 23 d. baigėsi Lietuvos kariuomenės gynybos štabo diskusinės pratybos „Perkūno šūvis“. Jų metu iš esmės aptartas naujas Karo padėties įstatymas bei jo sąlygota ginkluoto pilietinio pasipriešinimo ir kovinių vienetų organizavimo, valdymo bei specializuoto rengimo plėtra ir tobulinimas.

Pratybose dalyvavo Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjai nariai: dm. plk. Ignas Stankovičius, Leonarda Kuodienė, Andrejus Staško, prof. dr. Ryšardas Burda, o taip pat Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos valdybos narys Benediktas Lazutka, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos Šaulių sąjungos ir NOKT atstovai.

Didelio dėmesio sulaukė Nepriklausomybės Akto Signataro Sauliaus Pečeliūno, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Vilniaus apskrities valdybos pirmininko ir advokato Arūno Marcinkevičiaus, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininko, bei Lietuvos kariuomenės specialistų įžvalgos ir praktiniai siūlymai.

Pratybos atskleidė papildomą didelį, bet neišnaudotą, reikšmingą Lietuvos gynybinio potencialo resursą, bei jo galimybes. Jose pritarta ginkluoto pilietinio pasipriešinimo sistemos plėtrai, bei jos kryptingam tobulinimui.

Šiuo tikslu nutarta plėsti ir tobulinti visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo teisinį reglamentavimą, rengimo bazę, specializuotų programų dėstymą, kovinių vienetų formavimą ir jų narių atranką, patriotinių organizacijų sanglaudą. Taip pat nutarta stiprinti karo komendantų institutą bei kovinių vienetų sąveiką su Lietuvos kariuomene.

Šios pratybos buvo organizuotos įgyvendinant 2019 m. lapkričio 13 d. Seime įvykusioje konferencijoje „Piliečių galimybės gintis ir ginti valstybę“ priimtą rezoliuciją.

Rugsėjo 4 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno spaudos konferencija "Ar išmokome 1940 metų pamokas?".

Spaudos konferencijoje dalyvavo Raimondas Ribačiauskas, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas; Vidas Silvestravičius, UAB „Medžiotojų sostinė“ direktorius, VšĮ „ShootingClub.LT“ šaudyklos atstovas; advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas.

Spaudos konferencijoje, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį ES konfederacijos ir nacionalinių įstatymų leidėjų pastarojo laikotarpio iniciatyvas, apžvelgti karo padėties bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų trūkumai, o taip pat Europos Sąjungos Komisijos REACH komitete vakar, t.y. 2020-09-03 (ketvirtadienį) iniciatyva patvirtinus RAMSAR konvencijos priedo pakeitimus, nustačiusius naujus šaudmenų su švino sviediniais draudimus šlapžemėse, bei jų visumos keliamas pasekmes visuotinei gynybai.

Konferencijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti žemiau.

Kviečiame susipažinti su žemiau pateiktais pranešimais apie Lietuvos poziciją Europos Komisijos REACH komitete švino draudimo bei apribojimų šlapžemėse ir jų apsauginėse juostose klausimu. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo kreipimasis į Aplinkos apsaugos ministrą Kęstutį Mažeiką, bei Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pirmininko, advokato Arūno Marcinkevičiaus, kreipimasis į Aplinkos apsaugos ministeriją dėl Lietuvos pozicijos EK REACH komitete.

1. Aplinkos apsaugos agentūros pranešimas apie Vyriausybės poziciją 2020-09-03 Europos Komisijos REACH komiteto posėdyje dėl būsimų švino draudimo bei apribojimų šlapžemėse ir jų apsauginėse juostose

    

2. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo kreipimasis dėl Lietuvos pozicijos REACH komitete dėl švino ribojimų šlapžemėse

    

3. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos kreipimąsi dėl 2020 09 03 LRV pozicijos ir balsavimo EK REACH komitete švino draudimo šlapžemėse klausimais dėl RAMSAR reglamento pakeitimų

    

Žiniasklaida marga žiniomis apie Baltarusijos oro desanto brigados dalį, p. A. Lukašenkos įsakymu perkeltą į Gardiną, ties "Suvalkų koridoriumi", neva Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuvą apsaugos sustiprinimui. Šitokia žinia savaime verčia ieškoti atsakymo apie jos politinę ir karinę reikšmes. Ką tai reiškia?

Realią grėsmę? Propagandinę reklamą? Banalų kiemo mušeikos triuką (~ "laikykit mane, nes kaip duosiu, net pačiam baisu dėl savęs daros…")? Impulsyvias konvulsijas? Ar visišką desperaciją?

Nuo sovietų režimo laikų oro desanto kariuomenės, o tuo pačiu kiekvieno desantininko, pagrindinė paskirtis (finis ultimus) diversiniai ir teroristiniai veiksmai menamo ar tikrojo priešininko užnugario, t.y. menkiausiai karinių pajėgų apsaugotoje civilinėje teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai ir desanto išgyvenimo bei veiksmingumo perspektyvas svetimoje teritorijoje, šių pajėgų pagrindine užduotimi yra ne tiek priešininko karinės galios naikinimas atviroje kovoje su kariuomene (finis minumus), kiek jo pagrindinių gynybos rezervo resursu esančių civilių gyventojų, o per juos ir kariuomenės demoralizavimas, užnugario padėties priešininko valstybėje destabilizavimas ir žmonių įbauginimas (finis maximus). Tokiais veiksmais siekiama strategiškai reikšmingo tikslo: paralyžiuoti bei palaužti gyventojų, o per juos konstitucinių valdžios institucijų ir visos valstybės valią bei ryžtą priešintis.

Tai patvirtina 1956 m. Vengrijos revoliucijos, 1968 m. „Prahos pavasario“ įvykiai Čekijoje, 1979 m. invazija į Afganistaną ir jų raida.

Taigi, oro desantas yra puolamojo, o ne gynybinio (a’la pasienio apsaugos) karo, o tuo pačiu prevencinio atgrasymo instrumentu.

Oro desantininkas nėra apmokytas ir paruoštas teritorinei, o ypač ilgalaikei gynybai, todėl nėra universalus pasienio kariuomenės ar infanterijos šaulio pakaitalas. Teritorinėje gynyboje oro desanto pajėgos, kaip taisyklė, naudojamos tik kraštutiniu atveju laikinam pagrindinės jėgos pastiprinimui, t.y. konkrečiame fronto ruože netekus tokiai gynybai būtinų pėstininkų (motorizuotų šaulių) pajėgų ženklios dalies.

Dėl to, brangiai kainuojančio parengimo reikalaujančio oro desantininkų padalinio permetimas prie pat valstybės sienos "pasienio ruožų apsaugos sustiprinimo tikslais" neatitinka elementariausių karo strategijos ir taktikos dėsnių. Nei viena, bent jau save gerbianti, politinė ir karinė valdžia, ypač taikos metu, šitaip nesielgia.

Beje, p. Viktoras Suvorovas (Vladimiras Rezunas) knygoje "Paskutinysis mitas" išsamiai pagrįsdamas faktais, karybos ir politikos dėsniais argumentuotai atskleidė karinių pajėgų koncentracijos pasienyje pragaištingumą ir jo pasekmes. Todėl aktualumo nepraranda, manyčiau, esminis klausimas: Ar buvęs Baltarusijos Respublikos prezidentas p. A. Lukašenko dėl savo ambicingų kaprizų įgyvendinimo tikrai įvertino bei yra pasiryžęs visoms galimai įmanomoms komplikacijoms ir jų pasekmėms?

Europiniu lygiu svarstant drausti šaudmenis su švinu, ginklų savininkai piktinasi, kad teks sunaikinti tūkstančius ginklų. Nors draudimas galiotų tik pelkėtose vietose ir aplink, tai sudaro trečdalį Lietuvos. Vis dėlto toks draudimas svarstomas dėl švino žalos gyvūnams ir žmonėms. Aplinkosaugininkai sako, kad Europos Sąjungoje per metus, apsinuodiję švinu, nugaišta milijonas paukščių.

Ginklų savininkų asociacijos vadovas Arūnas Marcinkevičius rodo, kokių ginklų teks atsisakyti, jei bus priimta europinė direktyva draudžianti šaudmenis su švinu. Draudimas galiotų – šlapžemėse, tai yra pelkėtose vietovėse ir aplink jas. Bet tokios vietos, asociacijos skaičiavimu, sudaro trečdalį Lietuvos.

„Lietuvoje tokiu būdu tampa neįmanoma nei medžioklė, nei sportinis šaudymas“, – tvirtino A. Marcinkevičius.

Plačiau skaitykite čia

Pastaruoju metu kyla neaiškumų dėl Europos komisijos siūlymo uždrausti švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse. Dar 2015 metais Europos Komisija kreipėsi į Europos cheminių medžiagų agentūrą su prašymu parengti REACH reglamento XV priedo dokumentaciją pagal REACH reglamento 69 str. 1 d., siekiant praplėsti švino apribojimą.

Šiuo prašymu buvo siekiama įvertinti šaudmenų, kuriuose yra švino ar švino junginių, galimą naudojimo apribojimą šlapžemėse dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai Europos Sąjungos lygmeniu. Tuo pat metu Europos Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros pradėti rinkti informaciją apie kitus švino amunicijos naudojimus, įskaitant medžioklę kitose vietovėse nei šlapžemės, šaudymą į taikinius ir apie švino naudojimą žvejyboje.

Plačiau skaitykite čia

2020 m. liepos 1 d. (trečiadienį) Signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai įteikė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą prašydami vetuoti 2020-06-30 Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Karo padėties įstatymą.

Kreipimosi tekstas pateiktas žemiau:

"Info Tv" televizijos laidos "Info diena" žurnalisto Kęstučio Kučinsko reportažas apie 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Konstitucinio teismo sprendimą dėl naujojo LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų dėl ginklo savininkų reputacijai keliamų reikalavimų griežtumo ribų neatitikties Lietuvos Konstitucijai.

Reportažą galima peržiūrėti LNK portale. Aktualus laikas nuo 1:47:12 iki 1:50:50

2020 m. vasario - kovo mėnesiais, COVID-19 pandemijos bangai artėjant prie Lietuvos, ženkliai (net iki 3 kartų) išaugo legaliai savigynai įsigyjamų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kiekių skaičius.

Plačiau apie tai pasakojama Info TV žurnalisto Kęstučio Lapinsko birželio 11-os dienos reportaže.

Praėjusią savaitę įvykusi kraupi nelaimė, kada Stasys Brasas mirtinai sužalojo policijos pareigūną Saulių Žymantą, atskleidė nemalonią tiesą. Net ir norėdamas policijai grąžinti nelegalų ginklą, vyras už šį veiksmą būtų sulaukęs teisinės atsakomybės. Įstatymas toks griežtas, kad neregistruotas ginklas privalo būti nė nepaliestas. Specialistai pažymi, kad daugiausia nusikaltimų padaroma naudojant būtent nelegalius ginklus. Tuo metu registruotų ginklų Lietuvoje vis daugėja.

Straipsnyje ir videoreportaže įžvalgomis dalinosi Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bei Policijos departamento atstovai.

Plačiau - 15min.lt portale