2024 m. gegužės 13 d., artėjant partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras dr. Laurynas Kasčiūnas įteikė padėkos raštus Lietuvos Ginklų savininkų asociacijai ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai už indėlį stiprinant visuotinę gynybą.
2024 gegužės 14 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdyba
Šiandien, 2024 03 14 (ketvirtadienį) LRS Rytiniame plenariniame posėdyje pagaliau triumfavo racionalus protas, išmintingas mąstymas bei sveika nuovoka.
Naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje įteisintas.
Balsavimo rezultatai:
Už įteisinimą balsavo 75 Seimo nariai; Prieš - 39; Susilaikė -10. Įstatymas priimtas.
Leidimas naudotis naktiniais taikikliais medžioklėse įsigalios ir jais bus galima tik nuo 2024 m. gegužės 1 d. Iki to momento tą daryti draudžiama.
Širdingai dėkojame visiems Įstatymų leidėjams – politikams, tiek aktyviai kovojusiems ir palaikiusiems pasitikėjimo Lietuvos piliečiais įtvirtinimą medžioklės ir Valstybės gynybinių galių stiprinimo srityse, tiek ir atsiskleidusiems, energingai oponuojant, griežtai prieštaraujant arba susilaikant balsavime.
Bendromis pastangomis rezultatyviai nuveiktas esmingai reikšmingas ir didelis darbas. Tai puikus nevyriausybinių organizacijų bei visuomenininkų kryptingai sutelkto darbo pavyzdys.
Nuo 2018 m. sausio 1 d., kuomet Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija pirmą kartą oficialiai, viešai iškėlė šį klausimą bei iniciavo viešas diskusijas, t.y. daugiau nei 6 m. (šešis metus ) trukęs aktyvus naktinių taikiklių = pasitikėjimo Lietuvos piliečiais - medžiotojais įteisinimo procesas atskleidė sovietmečio mentaliteto, fobijų, iškreiptos mąstysenos bei ydingų įpročių įsišaknijimo visuomenėje gilumą ir jų atsikratymo sudėtingumą.
Nevyriausybinių organizacijų, visuomenininkų ir pozityviai mąstančių politikų pastangomis pasiektas tik pirminis – tarpinis rezultatas, siekiant medžiotojų ir kitų sričių ginklų savininkų teisių harmonizavimo pagal Europos Sąjungos standartus ir daugiametę praktinę patirtį, bei realaus jų įtvirtinimo Lietuvoje.
Šis Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas rodo, kad progresyvus visuomeninis ir politinis mąstymas pozityviai įtakoja ir skatina Lietuvos Įstatymų leidėjų politinę valią atsikratyti nepasitikėjimo savo piliečiais ir jų diskriminavimo ES Šalių atžvilgiu.
Kita vertus, tai dar – ne pabaiga...
2024 kovo 14 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdyba
Šiandien, 2024 m. sausio 19 d. būtų 68-asis a+a Nepriklausomybės atkūrimo akto Signataro Sauliaus Pečeliūno gimtadienis...
„Kaip tėvams nuolat rūpi vaikai, jų reikalai ir ateitis, taip ir Kovo 11-osios akto signatarams visuomet – itin svarbi Lietuva, visi jos reikalai, Valstybės ir piliečių ateitis bei saugumas“,– Saulius Pečeliūnas, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo akto Signataras.
Jis buvo nuostabiu Žmogumi, iki paskutiniojo atodūsio Lietuvai pasišventusiu ir atsidavusiu Patriotu, principingai Doru, toliaregiškai Išmintingu bei iki paskutinės akimirkos aktyviu Politiku.
Dalinamės Signataro Sauliaus Pečeliūno veiklos akimirkas įamžinusiomis foto nuotraukomis. Tegul niekad neišblėsta visų mūsų Atmintis apie Jį ir nuoširdžiausia Pagarba!
2024 sausio 19 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdyba
2023 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Policijos generalinis komisaras įsakymu Nr. 5-V-1017 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 5-V-166 „Dėl Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitė Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 33.3 punktą pagal kurį iš Lietuvos Šaulių Sąjungos narių, kuriems prašoma išduoti leidimą nešiotis ginklus, nebus reikalaujama išlaikyti egzaminą, tuo atveju, kai jie bus išlaikę egzaminą pagal Lietuvos šaulių sąjungos ginklo šaulio tarnybai nešiojimo ir naudojimo mokymo programą.
Tai - neabejotinai teigiamas ir teisingas Lietuvos Šaulių sąjungos Vadovybės kryptingų pastangų rezultatas, panaikinantis iki šiol galiojusią perteklinę LŠS narių žinių bei įgūdžių patikrą.
Šis sprendimas papildomai, tarpinstituciniu lygiu, sutvirtina Lietuvos Šalių sąjungos autoritetą visuomenėje.
2024 sausio 4 d.
LiGSA valdybos informacija
Ar, tokie asmenys – politikai, o ypač užimantys aukštas pareigas Valstybės valdymo institucijų hierarchijoje, neprivalėtų aiškiai apsispręsti ir rasti drąsos, artėjant būsimiems rinkimams, atvirai paaiškinti Tautai bei piliečiams savo politinio nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos piliečiais, priežastis ir pagrindus, o būtent:
2023 gruodžio 14 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA)
Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius
"Laukia griežtesnė ginklų kontrolė? Nuo sausio norintiems įsigyti ginklą bus sudėtingiau".
2023 gruodžio 13 d.
LNK
2023 m. lapkričio 30 d. (ketvirtadienį) Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje įvyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Nacionalinės NVO Koalicijos organizuota apskritojo stalo diskusija ,,Visuotinės gynybos link".
Nuoširdžiai dėkojame šios diskusijos Organizatoriams už pakvietimą bei suteiktą galimybę pasisakyti joje diskusijos prelegentų pristatytais ir apžvelgtais, aktualiais temos: ,,Ginkluotas pasipriešinimas: Kas ir kaip gintų Lietuvą?", klausimais, o diskusijos dalyviams - už dėmesį.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius bei Valdybos narys Andrejus Staško.
Pateikiame Tamstų žiniai bei dėmesiui LiGSA Valdybos pirmininko pasisakymo įrašą.
2023 lapkričio 30 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos informacija
2017 m. gegužės 17 d. įsiteisėjo ES Direktyva 2017/853. Šiuo teisės aktu buvo dalinai pakeista Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, t.y. nustatyti įvairūs papildomi, tame tarpe ir šovinių dėtuvių talpos, apribojimai.
Tokius direktyvinius apribojimus iniciavo didžiųjų ES narių: Vokietijos (kanclerė Angela Merkel) ir Prancūzijos (prezidentas Emmanuel Macron), to laikotarpio kadencijos aukščiausiosios valdžios institucijos. Buvo tikimasi, kad tokiomis teisinėmis priemonėmis, t.y. įvestais direktyviniais apribojimais, pavyks rezultatyviai pažaboti išaugusių teroristinių išpuolių skaičių ir grėsmę.
Be to, direktyvoje nurodyta, kad įvesti apribojimai netaikomi valstybių nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimo srityse.
2017 m. birželio 8 dieną, Čekijos vidaus reikalų ministras ES direktyvinius argumentus įvesti naujus apribojimus dėl terorizmo naikinimo pavadino „prastu pretekstu“. Nors Čekijos Respublika nepatyrė teroristinių išpuolių paskutiniu metu, kokius patyrė kaimyninės ES šalys, tuometinis Čekijos Prezidentas Milos Zeman išreiškė savo palaikymą visuotinai ginkluotos visuomenės idėjai, įgalinančiai piliečius, iškilus reikalui, efektyviai kovoti su terorizmu. Čekijos parlamentas, įvertinęs reikalaujamus įvesti apribojimus, nusprendė, kad teisė turėti šaunamuosius ginklus suteikia galimybė asmenims apsiginti patiems nuo terorizmo: „Laikais, kai saugumo situacija Europoje tampa vis prastesnė, mes nenorime nuginkluoti savo piliečių. <...> Parodykite nors vieną teroristinį išpuolį Europoje, kuris buvo įvykdytas pasinaudojant legaliai laikomu ginklu“.
2017 m. birželio 29 d., nepaisant ES sankcijų grėsmės, Čekijos parlamento žemutiniai rūmai bendru susitarimu nusprendė pakeisti Konstituciją ir leisti, kad šaunamieji ginklai gali būti laikomi legaliai, kai kyla grėsmė nacionaliniam saugumui. Konstitucijos pakeitimas suteikia teisę Čekams panaudoti šaunamuosius ginklus teroristinio išpuolio atveju.
Šią Čekijos Respublikos pozicijai pilnai pritarė ir ją palaikė dar dvi Europos sąjungos narės Liuksemburgas ir Lenkijos Respublika. Tačiau šių valstybių prieštaravimai ir protestai dėl naujai įvestų ES direktyvinių ribojimų nieko nepakeitė. Nepaisant raginimų tuometinei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ji nesiryžo palaikyti bei paremti Čekijos, Liuksemburgo ir Lenkijos pozicijos.
Būtent dėl to, kai Lietuva pradėjo aktyvų pasirengimą šios direktyvos įgyvendinimui, t.y. dėl šios priežasties 2017 m. birželio kilo idėja imtis kolektyvinio ginklų savininkų teisių ginimo organizacijos steigimo ir aktyvių teisinių veiksmų. 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo įsteigta ir savo veiklą pradėjo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA).
2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas, visiškai neatsižvelgdamas į jam pateiktus išsamius Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) argumentus bei dviejų seimo narių įregistruotus tokiems apribojimams alternatyvius projektus, priėmė (už – 66, prieš – 5, susilaikė – 18). įstatymą su visais, maksimaliai įmanomais apribojimais, įskaitant ir privalomąjį visų civilių ginklų savininkų nuginklavimą bei jų leidimų panaikinimą įvedus šalyje nepaprastąją arba karo padėtį.
2019 m. birželio 11 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) ir dar 10 (dešimt) žmonių: Kovo 11-osio Akto Signataras Saulius Pečeliūnas, disidentė s. Nijolė Felicija Sadūnaitė, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai, kariuomenės kūrėjų savanoriai bei iškilūs visuomenininkai ir visuomenininkės, Lietuvos medžiotojų sąjunga - LMS "Gamta" ir medžiotojai vieningai, bendru raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę JE Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti šitokį įstatymą. Kartu su šiuo prašymu Prezidentei buvo pateikta advokato, K. Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Ryšardo Burdos parengta, išsamiai argumentuota priimto įstatymo loginių bei teisinių prieštaravimų ir trūkumų, analizė.
Į viešumą aštriai iškilo politikų ir rinkėjais esančių ginklų savininkų, t.y. piliečių, pasitikėjimo vieni kitais akivaizdi dilema.
2019 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė JE Dalia Grybauskaitė dekretu Nr. 1K-1667 vetavo ir gražino Seimui iš naujo svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Seimas nesiryžo bandyti atmesti Prezidentės veto.
2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimui pakoregavus ir iš naujo priėmus Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2273, galimybės nuginkluoti Tautą, paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, nebeliko. Tačiau liko įteisintais visa eilė kitų apribojimų, įskaitant apribojimus šovinių dėtuvių talpoms.
Nauja įstatymo redakcija su įvestais direktyviniais apribojimais įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.
Dabartiniu metu susiklosčiusi ir tebesivystanti pavojingai agresyvi geopolitinė situacija įpareigoja Įstatymų leidėjus iš esmės revizuoti ir neatidėliotinai pakeisti dabartinį ginklų ir šaudmenų kontrolės reglamentavimą, atsižvelgiant į realias grėsmes. Dabar - pats laikas. Delsti nebėra kur.
Parengta pagal viešąją Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidentūros, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos bei Čekijos žiniasklaidos tinklalapių informaciją.
2023 lapkričio 21 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdyba
"Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius LRT.lt komentavo, kad po 2022-ųjų m. Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje įsigijusių šaunamuosius ginklus skaičius išaugo apie 10 tūkst. Jis pabrėžė, kad tą skaičių sudaro medžiotojai, šaudymo sporto šakų atstovai, koviniai šauliai, nors jų ir nėra daug, taip pat ir asmenys, turintys ginklus savigynos tikslams.
Apie tikslingumą ir prasmingumą visuomenei įsigyti A kategorijos ginklų, teigė A. Marcinkevičius, asociacija kalbėjo jau nuo 2017-ųjų metų. Tačiau per tą laiką, iki kol į Ukrainą įsiveržė konvencinės Rusijos pajėgos, į tokias kalbas buvo žiūrima gana atsargiai.
Diskutuojant apie tokių ginklų ir išplėstos prieigos reikalingumą, asociacija pabrėždavo Šveicarijos modelį, kur kariuomenėje atitarnavę asmenys gali pasilikti šaunamąjį ginklą. Tačiau šioje šalyje įstatymai yra itin griežti: griežtos procedūros ir patikros, griežti ginklo laikymo reikalavimai.
"Jų laikymo sąlygos labai griežtos. Yra laikoma seife ir seifas yra antspauduojamas specialiu antspaudu. Vien už antspaudo pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Viskas susiveda į tai, kaip yra kontroliuojama", – kalbėjo A. Marcinkevičius. <...>
Paklausus A. Marcinkevičiaus, ar nekiltų rizikų, kad ginklo savininko sveikatos būklė gali sušlubuoti ir tokiu atveju ginklas būtų panaudotas nebūtinosios ginties atveju, šis argumentuoja, kad, žinoma, šimtaprocentinių garantijų niekada nėra, tačiau medicininės patikros procedūros Lietuvoje yra griežtos ir tai sukuria stiprią prevenciją.
"Nei vienas iš mūsų nėra apsaugotas (...) ir nesame garantuoti, kad neduok Dieve, iškilus kažkokiai situacijai, nesutriks psichika", – apie galimas rizikas atsiliepė jis." - Vilius Narkūnas, LRT.lt
2023 lapkričio 10 d.
Vilius Narkūnas, LRT.lt, BNS
Valstybės gynybos taryba prezidentūroje aptarė kelis metus rengtą valstybės gynybos planą. Anot jo autorių, bus aiškiau, kaip įsitraukti į valstybės gynybą visuomenei, verslui ir organizacijoms ir savivaldybėms.
Tačiau skeptikai sako, kad jokie popieriniai planai neparuoš visuomenės "dienai X", todėl reikia konkrečių praktinių veiksmų, kaip elgtis invazijos metu, rengti visuotines pratybas ir ginkluotai kovai.
Ar Valstybės gynybos planas atsako į visus klausimus, kaip ginsimės?
Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, Nacionalinės NVO koalicijos Pilietinių iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė, politologė Ainė Ramonaitė, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijoms, pulkininkas Žilvinas Gaubys, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų Linas Ladiga. Ved. Marius Jokūbaitis
2023 lapkričio 7 d.
LRT Radijas
2023 m. spalio 19 d. Lietuvos medžiotojų sąjungoje ,,GAMTA" įvyko medžiotojų, kariuomenės kūrėjų savanorių, ginklų savininkų organizacijų bei Lietuvos šaulių sąjungos vadovų pasitarimas. Susitikimo metu aptarti visuotinio ginkluoto pasipriešinimo organizavimo klausimai, nevyriausybinių visuomeninių organizacijų kompetencijos, potencialai, resursai, galimybės, pasirengimo ir parengtumo lygmenys, bendradarbiavimo principai, sąveikų būdai ir kryptis. Pasitarimo dalyviai sutarė ir nusprendė, jog koordinuotas visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo vieningas organizavimas yra absoliučiai bendru visų gyventojų, o ypač - piliečių bei juos vienijančių nevyriausybinių organizacijų garbės reikalu.
Pasitarime apibrėžtos ir numatytos neatidėliotinai būtinų atlikti organizacinių bei įgyvendinimo darbų apimtis, turimų įgaliojimų bei kompetencijų ribose. Vieningai sutarta dėl veiksmų koordinavimo ir vieningo, centralizuoto vadovavimo numatytiems darbams. Sutarta dėl veiksmų koordinavimo bei operatyvaus keitimosi informacija.
Bendru pasitarimo dalyvių sutarimu konstatuotas šiuose darbuose Lietuvos Šaulių sąjungai tenkantis vadovaujantis vaidmuo ir našta, siekiant užtikrinti savalaikį, tinkamą pasirengimą veiksmingam visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir Valstybės gynybai.
Pasitarime dalyvavo Lietuvos medžiotojų sąjungos ,,Gamta" prezidentas Raimundas Ribačiauskas, Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis, Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) valdybos pirmininkas Gediminas Vatiekūnas, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) valdybos pirmininko pavaduotojas Linas Ladiga, Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) vadas - plk.ltn. Linas Idzelis, jo pavaduotojas - plk.ltn. Gediminas Latvys, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjas ir narys - advokatas Rimondas Kuzminas ir LiGSA valdybos pirmininkas - advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2023 spalio 19 d.
Pasitarime dalyvavusių NVO bendra informacija.
Š.m. rugsėjo 27-29 dienomis Alytuje įvyko diskusinės stalo pratybos su praktiniais veiksmais „Perkūno bastionas“. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamos pratybos yra skirtos treniruoti ir testuoti valstybės institucijų, savivaldos ir ginkluotųjų pajėgų sąveiką įvairių teisinių režimų - t.y. krizių, nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties - metu.
Vienas iš esminių „Perkūno bastiono“ uždavinių šiais metais – treniruoti ir ugdyti paskirtus karo komendantus, sudaryti sąlygas testuoti komendantinių vienetų veiklos principus, rinkti duomenis karo komendanto institucijos teisinės bazės atnaujinimui ir tobulinimui.
"Karo padėties atveju, komendantai tampa tiltu, jungiančiu šalies ginkluotąsias pajėgas ir valstybę ginklu galinčius ginti piliečius – rezervo karius, pilietinių organizacijų, tokių kaip Lietuvos šaulių sąjunga, medžiotojų būreliai ar kitų, šaunamąjį ginklą turinčių bei gebančių jį naudoti, asmenų. Ši sąveika yra esminis dėmuo, kai kalbame apie gynybos visuotinumą“, – sako krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabo kvietimu pratybas stebi Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) bei Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybų atstovai. Pratybų ,,Perkūno bastionas 2023" stebėtojais buvo pakviesti ir dalyvavo: LKKSS valdybos pirmininkas- Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas, LiGSA valdybos pirmininkas advokatas Arūnas Marcinkevičius ir LiGSA valdybos narys Andrejus Staško.
2023 rugsėjo 29 d.
LiGSA valdybos informacija
2023 m. rugpjūčio 21 d. (pirmadienį) Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, LiGSA valdybos narys Andrejus Staško, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) valdybos pirmininkas, signataras Saulius Pečeliūnas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Laurynu Kasčiūnu, biuro vedėju Evaldu Sinkevičiumi ir patarėju Mantu Lapinsku.
Susitikimo metu buvo aptarti ginklų savininkų ir juos vienijančių nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jų statuso, išmintingai tikslingo jų sukauptos patirties ir specifinių žinių panaudojimo, bei susijusių klausimų sprendimų įgyvendinimui aktualios karo padėties, asociacijų, ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų nuostatos, esami pataisų projektai bei papildomai reikalingos pataisos.
Sutarta, kad esamo teisinio reglamentavimo pokyčių poreikio pagrindus, perspektyvas ir terminus tikslinga aptarti Komitete, dalyvaujant už visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos bei plano įgyvendimą atsakingų valstybės institucijų, Lietuvos kariuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovams.
Šiuos visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo strategijos ir jos plano įgyvendinimo klausimus sutarta aptarti Komitete artimiausiu metu, t.y. dar šių metų rugsėjo mėnesį.
2023 rugpjūčio 21 d.
LiGSA ir LKKSS valdybų bendra informacija
Šių metų pradžioje bendras, Lietuvos ginklų savininkų, įgijusių leidimus šaunamiesiems ginklams: savigynai, medžioklei, sportui bei kovinio šaulio tarnybai, skaičius viršijo 105 tūkstančius asmenų, vyresnių nei 18 m. amžiaus.
Dabartiniu metu šis skaičius neabejotinai yra pasikeitęs ir reikalingas patikslinimo. Įvairių sričių ginklų savininkus vienijančių rūšinių NVO iniciatyva atliktų formalių ir neformalių apklausų duomenimis, ištikus karinei agresijai prieš Lietuvą, daugiau nei 90% (nes ne visi apklausti) ginklų savininkų yra pasiryžę ginklu aktyviai ginti Valstybę bei patys gintis ginklu.
Nuo pat 2017 m., t.y. susikūrimo momento, Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) kartu su giminingomis NVO, t.y. partneriais: Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS), Medžiotojų sąjungomis ,,Gamta" ir ,,Sūduva", Lietuvos Praktinio šaudymo sporto federacija (IPSC.LT), Baltijos tolimojo šaudymo asociacija (BTŠA), Lietuvos Policijos veteranų asociacija (LPVA), Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacija (LKPVA) ir kitomis NVO nuosekliai siekė ir siekia visuose, susijusiuose teisės aktuose tinkamai apibrėžti, suderinti, įteisinti bei reglamentuoti visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą, aiškiai apibrėžti ir nustatyti visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo dalyvių statusą, jų išankstinės patikros, atrankos, specializuoto praktinio parengimo bei jų specializuotos apskaitos tvarką bei procedūras, kovinių pasipriešinimo bei partizanų vienetų sudarymo, įregistravimo procedūrines tvarkas bei nustatyti aiškius subordinacinio pavaldumo, pasitikėjimo pagrindu, principus ir jų praktinio įgyvendinimo kriterijus.
Būtina suprasti ir įsisąmoninti, jog organizuojant visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, kuriame paprastai dalyvauja įvairių visuomenės socialinių sluoksnių, profesijų bei skirtingo išsilavinimo žmonės, lyderiai nėra ir negali būti paskiriami ,,iš viršaus", tarsi valstybinių institucijų ar jų struktūrinių padalinių vadovai. Veiksmingų visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo centro, ,,ašių" ir ,,branduolių" suformavimas, visų pirma, reikalauja ne asmeninių nuomonių ir fantazijų, o tikslios principinės koncepcijos pagrindu parengtos strategijos ir jos realaus įgyvendinimo plano. Lygiai taip pat reikalauja šakinių nevyriausybinių organizacijų tarpusavio pasitikėjimu ir bendru pritarimu kruopščiai pagrįstų ir išmintingų politinių, bei tiksliai juos įgyvendinančių organizacinių sprendimų.
Sutikime, jog sprendžiant visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo užduotis, ignoruoti šakinių nevyriausybinių organizacijų praktine bei istorine patirtimis, žiniomis ir tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus pasiūlymus būtų daugiau nei neišmintinga. Kitaip tiek neginkluoto, tiek ginkluoto visuotinio pilietinio pasipriešinimo realus įgyvendinimas, ištikus reikalui, gali tapti perdėm kebliu ir problematišku ar net, apskritai, neįgyvendinamu.
Tačiau, kaip paaiškėjo ir dabar jau akivaizdu, šis išties milžiniškos apimties organizacinis parengiamasis darbas reikalauja nuolatinio, nepertraukiamo, kryptingo ir visuotinai sutelkto, o svarbiausia - vieningo, darbo.
Visam šiam darbui kokybiškai atlikti negali ir neturi kliudyti jokie siauri instituciniai ar žinybiniai savitiksliai interesai, o juolab asmeninės atskirų asmenų ambicijos, kaprizai ir pasvaičiojimai.
Nors visuotinam džiugesiui ir pasididžiavimui dar nėra pakankamo pagrindo, tačiau neįmanoma nepripažinti, jog per pastarųjų 3 (trijų) metų laikotarpį politikų ir valdininkų požiūris į Lietuvos ginklų savininkų bendruomenės ir plačiosios visuomenės reikšmę rengiantis visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui palaipsniui kinta pozityvia kryptimi.
2023 Rugpjūčio 14 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA)
Valdybos pirmininkas, adv. Arūnas Marcinkevičius
Dėkojame Lietuvos ginklų savininkams, NATO viršūnių susitikimo metu dalyvavusiems bei talkinusiems, užtikrinant istorinio renginio saugumą bei viešąją tvarką. Defende et se defende! Džiaugiamės ir didžiuojamės Jumis, bei nuoširdžiai dėkojame Tamstoms už pilietiškumą!
2023 Liepos 13 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdyba
2023-06-28 LRS AAK sprendimu (5 - už; 3 - prieš; 1 susilaikęs) Medžioklės įstatymo pataisų dėl naktinių taikiklių priėmimas atidėtas iki bus parengti ,,lydintys", t.y. kiti, susiję teisės aktų projektai. Preliminariai numatytas (posėdyje buvo paminėtas) atidėjimo terminas: iki 2023-12-31
Šiandieną tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai nėra, dėl to, matyt, daugiau nei 30 tūkst. medžiotojų, puikiai mokančių valdyti šaunamuosius ginklus ir iki menkiausių, jokiuose žemėlapiuose nepažymėtų takelių mintinai žinančių savo medžioklės plotus, nereikalingi Lietuvos gynybai bei ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui? Ir jie nėra bei negali būti veiksmingu krašto apsaugos resursu? Ar tikrai taip yra? Kuo Lietuvos medžiotojai nusipelnė tokios paniekos ir Įstatymų leidėjo nepasitikėjimo?
Kas suteikė teisę visuotinai, abstrakčiai tapatinti Lietuvai ir įstatymams lojalius piliečius - medžiotojus su brakonieriais, t.y. nusikaltėliais? Kas leido, nesant įsiteisėjusių teismo sprendimų, kiekvieną, legaliai medžiojantį Lietuvos pilietį iš anksto viešai priskirti potencialių nusikaltėlių kategorijai?
Ar gi tai solidu? Ar tuo neperžengtos moralinės, etinės ir teisinės ribos? Ar tai atitinka moralios politikos standartus?
Ko tada verti ir kiek nuoširdūs mokslininkų, politikų ir už krašto gynybą atsakingų valdininkų padūsavimai bei pasidejavimai, kad vos 14% Lietuvos gyventojų tėra deklaravę pasiryžimą ginklu ginti Lietuvos valstybę karo atveju? Ir kas iš tikro asmeniškai bei instituciškai yra atsakingais už tokią padėtį, ypač kuomet kitas to paties Seimo Komitetas stengiasi įgalinti bei įveiksminti visuotinės gynybos bei visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo principus?
Ar įmanoma visuotinė Valstybės gynyba bei visuotinis ginkluotas pilietinis pasipriešinimas viešai demonstruojamu įžeidžiu nepasitikėjimu paniekinant lojalius piliečius, jų ryžtą ir šitaip atstumiant visuomenės pagalbą?
2023 Birželio 28 d.
LiGSA valdybos pirmininkas
Adv. Arūnas Marcinkevičius
Visuomenė, Valstybės valdžios institucijos bei politikai vieningai pripažįsta, kad ginkluotas ir neginkluotas pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.
Po ilgų diskusijų ir svarstymų su Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vyriausybe, kitomis, atsakingomis vykdomosios valdžios institucijomis, Lietuvos Kariuomene ir visuomeninėmis organizacijomis, Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Piliečių rengimo visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Kryptingai siekiama stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, kad kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgytų pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinotų savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo padėties bei okupacijos atvejais.
Dabartiniu metu laukiama konceptualaus šios Strategijos įgyvendinimo plano galutinės redakcijos parengimo ir suderinimo su visuomeninėmis organizacijomis ir jos patvirtinimo Vyriausybėje.
Visuotinai žinoma, jog 2014 m. Krymo okupacija prasidėjo nuo pusiasalio miestuose, gyvenvietėse ir kritinės svarbos objektuose aktyvių ,,penktosios kolonos", ginkluotų ,,žalių žmogeliukų" ir vietinių kolaborantų organizuotų veiksmų prieš Ukrainos valstybines institucijas ir gyventojus. Ukrainos karo lauke sunaikinto agresoriaus tanko Arkikatedros aikštėje eksponavimo metu prokremliškai ir antivalstybiškai nusiteikusiųjų asmenų veiksmai patvirtino tokių pat grėsmių egzistavimą ir Lietuvoje.
Daugiau nei metus laiko tebesitęsiančio grobuoniško Rusijos karo prieš Ukrainą pavyzdžiai rodo, kad didžioji Kremliaus režimo agresijos dalis tikslingai nukreipta į Ukrainos miestus ir gyvenvietes. Rusijos ginkluotosios pajėgos ir karinė galia tikslingai naudojamos prieš Ukrainos žmonėms gyvybiškai svarbius civilinės infrastruktūros objektus, gyvenamuosius namus ir civilius gyventojus. Dauguma šio karo veiksmų vyksta miestuose, gyvenvietėse ir kaimuose.
Tokioje padėtyje, esant akivaizdžioms grėsmėms, nebėra laiko tuščioms kalboms ir politikavimams.
Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) iniciavo pratybas ,,Miesto sargas". I – ojo šių pratybų etapo metu, 2023 m. gegužės 12 – 14 dienomis, Vilniaus mieste vyko LiGSA mobiliųjų stebėjimo ir reagavimo grupių organizavimo, sąveikos suderinamumo ir jų veiksmų koordinavimo patikra.
Neabejojame, kad tokios pratybos atliepia visuotinės ir teritorinės gynybos principus. Jos stiprina visuomenės atsparumą, pilietinę valią ir asmeninį pasitikėjimą, padeda įgyti pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių. Be to, pratybos padeda pasitikrinti savo įgūdžius ir gebėjimus, bei tinkamai pasirinkti savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo padėties bei okupacijos atvejais.
Neabejotina, kad šios ir panašios pratybos ugdo individualius ir komandinius žmonių įgūdžius, orientaciją nekasdienėse bei nestandartinėse situacijose, padeda pasitikrinti savo gebėjimus, padeda tinkamai pasirengti ekstremalioms situacijoms ir tuo sustiprina mūsų valstybės gynybines galias.
2023 Gegužės 14 d.
LiGSA valdybos informacija
Konstitucinis Teismas šios dienos(aut. p. - 2023 03 15) nutarimu pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio teismo pranešimą galima perskaityti čia
2023 Kovo 16 d.
LiGSA valdybos informacija
2023 Vasario 1 d.
LiGSA valdybos informacija
2023-01-16 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota tarptautinė konferencija „Piliečių rengimas ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui (rezistencijai): Lietuvos situacija ir Ukrainos patirtis“.
Konferencijoje dalyvavo ir visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo Lietuvoje, o taip pat ginklų savininkų dalyvavimo rezistencijos procese, galimų užduočių ir jų rengimo klausimais diskusijoje pasisakė Signataras Saulius Pečeliūnas - Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Valdybos pirmininkas, bei Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2023 Sausio 16 d.
LiGSA ir LKKSS valdybų informacija
2023 01 12 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos Policijos Veteranų Asociacijos kvietimu, dalyvavo Laisvės Gynėjų dienos minėjimo Lietuvos Respublikos Seimo renginiuose.
2023 Sausio 12 d.
LiGSA valdybos informacija
Ingrida Steniulienė, BNS 2023 m. sausio 8 d. 15:02
Valstybės saugumo departamentas (VSD) Sausio 13-osios byloje du nuteistuosius gynusį advokatą Ryšardą Burdą dėl pasisakymų Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai pripažino galinčiu kelti pavojų valstybės saugumui.
Policijos įstaigai gavus informaciją, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui, advokatas R. Burda BNS sakė netekęs leidimo laikyti dujinį ginklą ir negavęs leidimo įsigyti C kategorijos šaunamąjį ginklą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai advokato skundą atmetė kaip nepagrįstą, teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, nes jis buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Pagal teismo teismo dokumentus, VSD pernai kovą raštu Policijos departamentą informavo, kad R. Burda bendradarbiauja su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida. „Duodamas interviu šioms žiniasklaidos priemonėms R. B. bando teisiškai pagrįsti Rusijos prieš Lietuvą naudojamus istorijos naratyvus, susijusius su Lietuvos okupacija 1940 m., Lietuvos teisiniu statusu po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo akto paskelbimo, SSRS kariuomenės ir OMON veiksmų teisiniu statusu 1991 m. sausio mėnesio įvykių metu bei baudžiamųjų įstatymų taikymo Sausio 13-osios byloje aspektais“, – rašoma VSD rašte.
Pasak VSD, įvertinus informaciją, nustatyta, kad R. Burdos veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be to, teigiama, kad pateiktą informaciją patvirtina ir VSD turima įslaptinta informacija.
R. Burda VSD ir kitų institucijų veiksmus sakė vertinantis kaip puolimą. „Pasirodo, esu Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo auka, pripažintas keliantis grėsmę saugumui. Kad gyniau ir, pasirodo, per aktyviai gyniau tankistą, kurį nuteisė, Jurijų Melį, tai atsakas mūsų valstybės advokatams“, - BNS sakė R. Burda. Pasak jo, situacija nenormali, sunku buvo tikėtis, kad sulauksiąs būtent tokių formuluočių už tai, jog viešojoje erdvėje teikė gynybos nuomonę apie ginamojo požiūrį į Sausio 13-osios bylą.
„Iš esmės keista – prokurorai kalbėjo apie savo poziciją, tačiau kalbėti advokatams, kuo jie nepatenkinti: teismo sprendimais, eiga, teismų priimtais procesiniais, pasirodo, advokatams to negalima daryti – jie sulaukia akibrokštų iš saugumo, kitų tarnybų“, – teigė advokatas.
R. Burda Sausio 13-osios byloje be J. Melio taip pat gynė buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Pernai Aukščiausiasis Teismas J. Meliui laisvės atėmimo bausmę sumažino nuo dešimties iki devynerių metų. Advokatas tai vertina kaip laimėjimą.
Advokatas sakė dalyvavęs Lietuvos ginklų asociacijos įkūrime, viešai skelbiama, kad jis yra jos revizorius. Asociacijos valdybos pirmininkas taip pat teisininkas – Medininkų žudynių byloje nuteisto Konstantino Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius.
„Jie, saugumiečiai, kiti turės ginklus, o mes neturėsim, lauksim rūsiuose, kol mus išlaisvins. (...) Man dabar ginklo nereikia, bet kai puls, reikės gintis, bet aš jau nebegalėsiu“, – kalbėjo R. Burda. Jis pridūrė, jog puolimo galima tikėtis iš Rusijos pusės.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis BNS sakė, kad jam nežinoma VSD informacija apie R. Burdą. „Tik aš žinau kaip faktą, kad buvo panaikintas leidimas ginklams, pažymos, kad pripažintas keliančiu pavojų nacionaliniam saugumui nesam gavę iš VSD, jeigu būtų tokia pažyma, mes ją turėtume įvertinti, be abejo“, – BNS sakė M. Kukaitis. Pasak jo, būtų vertinama, ar tokia VSD išvada susijusi su procesinės veiklos vykdymu, nes advokatas duoda priesaiką Lietuvos valstybei.
2023 Sausio 8 d.
Delfi.lt
2023 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Valdybos narys Andrejus Staško ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Valdybos pirmininkas, Signataras Saulius Pečeliūnas, o taip pat ir kitų, aktyviai veikiančių, nevyriausybinių organizacijų atstovai aptarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo plano patvirtinimo“ ir nutarimo „Dėl Pilietinio pasipriešinimo tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektus bei juose integruotus visuomeninių organizacijų siūlymus.
Visuomenininkai bendru sutarimu pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtiems dokumentų projektams. Krašto apsaugos ministerija pritarė, jog, atsižvelgiant į geopolitinės padėties kaitos diktuojamas sąlygas, plano įgyvendinimo klausimai privalo būti nuolat tobulinami.
2023 Sausio 6 d.
LiGSA Valdybos informacija
2022 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius dalyvavo ir pasisakė Komiteto posėdyje Visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo teisinio reglamentavimo klausimais (žr. video įrašo dalį nuo 54 min iki 1:05:18 val.)
2022 Lapkričio 30 d.
LiGSA Valdybos informacija
2022 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete įvyko tarpžinybinė valstybės institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovų diskusija visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo klausimais.
Jos metu Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės Akto Signataras Saulius Pečeliūnas, šios sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus (LKKSS VAS) valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius pristatė visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo kovinių bei partizanų vienetų ir karo komendantūrų organizavimo schemas ir teisinio reglamentavimo tobulinimo gaires.
Šį pristatymą parengė jungtinė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) bei Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) darbo grupė. Joje be jau minėtų medžiagą NSGK pristačiusių asmenų taip pat dalyvavo LiGSA narys, JAV advokatas dr. Romanas Algimantas Sedlickas, Vietnamo karo veteranas ir LiGSA valdybos narys Andrejus Staško, Lietuvos Kriminalinės policijos veteranas. Diskusijai pateiktų klausimų pristatyme bei aptarime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkas dr. Laurynas Kaščiūnas, komiteto nariai, NSGK biuro darbuotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Krašto apsaugos ministerijos, Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamento, Lietuvos Kariuomenės gynybos štabo ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovybių atstovai.
2022 Spalio 25 d.
LKKSS ir LiGSA Valdybų informacija
2022 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabo kvietimu, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai stebėjo ir vertino Panevėžyje vykusias regiono karo komendantų, savivaldos ir valstybės institucijų, bei visuomeninių organizacijų visuotinio pilietinio pasipriešinimo diskusines pratybas "Perkūno bastionas 2022".
Pratybas stebėjo Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, signataras Saulius Pečeliūnas bei Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos narys Andrejus Staško bei asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
Pratybų stebėtojai 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabui išvadas bei rekomendacijas visuomenės rengimosi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui, efektyvaus pilietinio pasipriešinimo organizavimo teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimais.
2022 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius dalyvavo Lietuvos radijo laidoje "Perkraunant civilizaciją". Laidoje buvo svarstoma ar gyventojams reikėtų išdalinti ginklus kaip Ukrainoje?
Laidos įrašas: Perkraunant civilizaciją. Ar gyventojams reikėtų išdalinti ginklus kaip Ukrainoje? - LRT
2022 m. spalio 11 d., Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai su vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu aptarė 2022 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės pateiktąjį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projektą Nr. 22-4768 (3), kitų, lydinčiųjų teisės aktų projektus, bei su jais susijusius klausimus.
Susitikime su viceministru dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, signataras Saulius Pečeliūnas, šios sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2022 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai su komiteto pirmininku dr. Laurynu Kasčiūnu aptarė ginklų ir šaudmenų kontrolės bei visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo tobulinimo, bei su tuo susijusius klausimus.
Susitikime su komiteto pirmininku dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, signataras Saulius Pečeliūnas, šios sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2022 m. spalio 16 d. Lietuvos kariuomenės gen. S.Žukausko poligono šaudykloje, Lietuvos Praktinio šaudymo sporto federacijos (IPSC.LT) kvietimu, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai stebėjo tolimojo taikliojo šaudymo "Snaipingo diena-2022" varžybas.
Jų metu, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) valdybos pirmininkas signataras Saulius Pečeliūnas ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius buvo supažindinti su garso ir ugnies slopintuvų (duslintuvų) savybėmis, šūvių su duslintuvu ir be jo garso skirtumais, bei kitais jų naudojimo šūvių metu ypatumais.
Išklausytos varžybų dalyvių profesionaliai argumentuotos nuomonės ir vienas kitą kompetentingai papildantys argumentai dėl duslintuvų reikšmės visuotinam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir būtinumo neatidėliotinai įteisinti jų įsigijimą bei naudojimą civilinėje apyvartoje.
2022 Spalio 16 d.
LiGSA valdybos informacija
Skelbiame Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininko dr. Lauryno Kasčiūno pasveikinimo rašto LiGSA nariams Asociacijos 5-mečio proga.
2022 Rugpjūčio 26 d.
LiGSA valdybos informacija
2022 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos nariai: Arūnas Marcinkevičius, Andrejus Staško, Julijonas Aniukštis ir LiGSA steigėjas bei narys, advokatas Rimondas Kuzminas, o taip pat ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas ryšiams su Seimu, Signataras Saulius Pečeliūnas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga dalyvavo parlamentinės kontrolės posėdyje dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo bei papildomai raštu pateikė Komitetui Kolegos Rimondo Kuzmino parengtus argumentus:
Dėl duslintuvų yra keletas momentų, kuriuos galima pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos Komitetui, prašant Politikų ne tik rimtai atsižvelgti ir atsakingai įsigilinti bei jais remtis, sprendžiant duslintuvų (ugnies ir garso slopintuvų) praktinio naudojimo klausimus tiek medžioklėje, tiek karyboje, o ypač visuotiniame ginkluotame pilietiniame pasipriešinime, veiksmingai ginant Valstybę nuo ginkluotos agresijos.
Didesnėje dalyje Europos tai jau tapo kultūringos medžioklės elementu. Dalyje valstybių, be duslintuvų medžioti negalima, kai kur , pvz. Švedijoje yra nustatyti griežti atstumai nuo gyvenamų/gamybinių ir kt. naudojamų objektų kur medžiojant duslintuvų naudojimas privalomas.
Prestižiniai ginklų gamintojai (Blaser, Sauer ir kt.) gamina šautuvus, su integruotais duslintuvais (LT medžiotojams tokie ginklai neprieinami, Latvijoje- prašom, pirkite). Jei peržiūrėti medžioklinių ginklų katalogus, pamatysime, kad beveik visų gamintojų šautuvai apie 50% atvejų, parduodami jau parengti naudoti su duslintuvais (turi sriegį/adapterį).
Duslintuvai, apie kuriuos kalbama, visiškai neeliminuoja garso, o tik jį ženkliai sumažina. Be garso mažinimo šie prietaisai mažina ir ginklo atatranką, kas savaime vertinama kaip šūvio pašalinių poveikių sveikatai mažinimas. Savaime suprantama, kad duslintuvų pagalba mažinant garsą žymiai mažiau trikdomi netoli medžioklės plotų gyvenantys asmenys, naminiai ir laukiniai gyvūnai.
Jokios neigiamos įtakos medžioklės ūkiui duslintuvai nedaro. Tai patvirtina Daugumos Europos šalių praktika (Latvijos nuo 2014m.), o teiginiai apie neva padidėjusia brakonieriavimo rizika yra išgalvoti ir palaikomi tik tam tikrų pareigūnų, tikėtina dėl noro turėti papildomą pagrindą kabinėtis prie medžiotojų.
Karo Ukrainoje praktika tik dar kartą, labai koncentruota forma, patvirtina tai, kas jau buvo gerai žinoma. Šaulys, naudojantis duslintuvą, turi žymai didesnes galimybes nesulaukti greito ugnies atsako, kuris dėl naudojamų techninių priemonių (radarai, šūvio krypties nustatymo pagal garsą indikatoriai) gali būti net greičiau nei per minutę. Ukrainiečiai duslintuvus gana masiškai naudoja ir naudodami automatinius ginklus. Visa tai jau ne kartą lėmė sėkmę dinaminių susidūrimų nakties metu atvejais. Ukrainos tarptautiniame legione tarnaujantys profesionalai gana dažnai atsiveža savo turimus duslintuvus (su įvairių adapterių komplektu). Net foto nuotraukose teko matyti beveik visų prestižinių gamintojų produkciją (Sound technology, GEMTEH, SUREFIRE ir t.t.). Profesionalai gan teigiamai pasisako apie ukrainiečių gamybos duslintuvus.
Naudojant ginklą nakties metu (su naktiniais taikymosi prietaisai) be duslintuvo tai daryti iš esmės neįmanoma, nes iš vamzdžio pasirodanti liepsna apakins patį šaulį. Karo atveju 100% demaskuos šaulio poziciją su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Tai tiesioginė pražūtis. Ne gi kažkas to tikrai nori ar net siekia? Nenoriu tuo tikėti, bet klausimų, į kuriuos profesionaliai neatsakyta- apstu.
Duslintuvus reikia ne tik išbraukti iš A kategorijos ginkluotės, bet tai padaryti priimant teisės aktų paketą, kuriuo ši priemonė būtų leista naudoti medžioklėje. Tokiu būdu medžiotojai sukomplektuos savo ginklus, kurie esant reikalui galės būti iš karto naudojami šalies gynybai. Priešingu atveju ginklą tektų iš naujo prišaudyti ir sureguliuoti. Prasidėjus koviniams veiksmams to padaryti dažniausiai neįmanoma, o apie specifikos klausimus ir praktikos įgijimą iš viso kalbėti nebus prasmės. Be abejo leidus įsigyti, bet neleidus naudoti, manyčiau didžioji dalis ginklų turėtojų duslintuvų tiesiog nepirks, nes suveiks ne tiek finansinis, kiek socialinis/psichologinis faktorius. Tai, kad be garsą ir liepsną eliminuojančios įrangos šauti į priešo koloną iš 300-500m (kartais ir gerokai iš toliau) , dabar dažnai prilygsta savižudybei, žino visi, kas rimtai domisi šia tema. Todėl motyvuoti gerą pasirengimą turintį pilietį (civilį) kartais gali būti sudėtinga, nes jis pasakys, kodėl turiu papildomai rizikuoti savo gyvybe vien dėl savos valdžios kvailysčių?
Kokių nors papildomų registracijų duslintuvams nereikia. Visų pirma kulka su duslintuvo korpusu nesiliečia ir todėl ant kulkos nepalieka kokių nors pėdsakų. Tai reiškia, kad duslintuvo naudojimas niekaip neįtakoja ginklo identifikavimo kriminalistinio/trasologinio tyrimo atveju.
Socialinis aspektas. Nemaža dalis Lietuvos medžiotojų bendrauja su į Lietuvą atvykstančiais medžiotojais ir mato svečių turimą įrangą. Taipogi dalyvaudami medžioklėse užsienyje patys naudojasi duslintuvais. Visi, kas tiesiogiai susiduria ir iš karto įsitikina privalumais. Kas medžiotojų tarpe tuo klausimu kalbama apie valdžią, lengva suprasti. Žinau keletą panašių atvejų, kai staiga, netikėtai ''išgijo" nuo senų įpročių sąlygotų, niekuo nepagrįstų fobijų ir "praregėjo" buvę itin "užkietėję" skeptikai, kurie anksčiau visur demonstratyviai teigė "man nereikia, ir pan.".
Po ilgų svarstymų ir užsienio medžioklės tradicijų bei praktikos pavyzdžių apmąstymų kai kurie tie, buvę duslintuvų panaudojimo medžioklėje idėjiniai priešininkai pagaliau ir patys jau suvokė bei pripažino, kad garsas ir atatranka yra itin nepageidaujami faktoriai, o prietaisas, kuris kompleksiškai sprendžia abi problemas, Lietuvoje, deja, uždraustas.
2022 Liepos 27 d.
advokatas Rimondas Kuzminas,
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjas
Lietuva svarsto plėsti gynybos rezervą
Reikalui esant šalį galėtų ginti ne tik kariai, bet ir dalis piliečių – liepos 26 d. laidoje „Svarbi valanda“ diskusiją dėl valstybės tarnybos rezervo savaip pratęsė ir LRT:
Tema sulaukė dėmesio ir tos pačios dienos "Panoramoje" (žr. pateikiamus vaizdo įrašus)
Sunerimus dėl nepakankamo dėmesio rezervo kariams, Anušauskas tikina – jie neužmirštami
Giedrė Skridailaitė, LRT TV naujienų tarnyba
Kasmet keli tūkstančiai karo tarnybą atlikusių jaunuolių papildo aktyvųjį karių rezervą, tačiau Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga teigia, kad tai vienintelis realus rezervas, kuriam priklausoma dešimt metų po karo tarnybos. Krašto apsaugos ministras sako, kad po to pasikeičia tik rezervo karių statusas, bet jie neužmirštami. Kai kurie ekspertai mano, kad prie šalies gynybos stiprinimo galėtų prisidėti ir pareigūnai, ir dalis piliečių.
Rezervo karys Edvinas Vensas, kariuomenėje tarnavęs prieš šešerius metus, dabar šaudymo įgūdžius gali lavinti tik savarankiškai. Tiesa, prieš metus, praėjus penkeriems metams po tarnybos, atsivėrusias spragas pildė rezervo karių mokymuose."Man tai buvo naudinga. Aš nemaniau, kad aš būsiu tiek dalykų pamiršęs, kiek aš tada supratau, kad tam tikri įgūdžiai surūdijo. Jeigu siekiam idealumo, per daug to atnaujinimo galbūt nebūtų. Ir kas tris metus galbūt būtų gerai, bet ilgiau nei 5 metų laukti tikrai nereikėtų", – mano rezervo karys E. Vensas.
"Rezervo kariai turi savo gyvenimus ir jie negali, tarkim, kas metus vieną mėnesį praleisti pakartotinėse pratybose. Šioje vietoje reikia išlaikyti balansą. Pirma, leisti žmonėms gyventi ir civilinį gyvenimą, ir nešvaistyti valstybės biudžeto lėšų", – tvirtina karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovo nuomone, didžiausia problema ne aktyvių rezervo karių mokymai, o tai, kad jais būnama vos 10 metų po karinės tarnybos. Praėjus šiam laikotarpiui visi perkeliami į parengtą rezervą ir jam priklauso iki šešiasdešimties.
„Vienintelis rezervas, kuris realiai egzistuoja, yra kariuomenės aktyvusis rezervas. Labai elementarios bėdos, nes tada jie tokie kaip ir nebereikalingi. Turėtų pereiti į taip vadinamą organizuotą rezervą, kur vyresni žmonės. Gal ten jau tų mokymų mažiau, bet jie vis tiek turi žinoti ir savo dalinius, ir uždavinius“, – komentuoja Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas Saulius Pečeliūnas.
Krašto apsaugos ministerija sako, kad parengto rezervo kariai taip pat kviečiami į mokymus, nėra užmiršti.
„Aktyviajame rezerve žmonės negali būti visą gyvenimą. Jie vis tiek būna rezerve, tik jų statusas kitoks. Ir tos kalbos, kad kažkas kažko nežino. Kariuomenė pakviečia rezervo karius ir, be abejonės, nustato jiems užduotis ir vietas“, – nurodo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministerija kelia tikslą 2024-aisiais rezervo karių skaičių padidinti iki 34 tūkstančių. Yra manančių, kad, stiprinant šalies gynybą, reikėtų pasitelkti ir dalį Lietuvos piliečių. Ginklų savininkų asociacijos teigimu, į karių rezervą būtų pravartu įtraukti ir turinčiuosius ginklų.
"Valstybė suteikdama ginklo savininkui išskirtinę teisę laikyti, nešioti, turėti ir naudoti iškilus tam tikroms situacijoms šaunamąjį ginklą, tuo pačiu turi teisę uždėti ir išskirtinę prievolę. Tam, be abejonės, reikalingi ir mokymai, ir organizacinės priemonės">, – sako Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius.
„Rezervo kariai yra atitarnavę Lietuvos kariuomenėje. Ne medžiotojai, ne šauliai kažkokie, kurie turi ginklus tiesiog“, – priduria D. Antanaitis.
Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos teigimu, apskritai apie rezervą galvoti reikėtų ne tik kariuomenei – esą jį formuoti turėtų ir statutinės bei nestatutinės vidaus reikalų sistemos įstaigos.
Nuotraukos iš asmeninio autoriaus archyvo: 2022-06-21 Ukrainos pamokos
Liepos 25 d. (pirmadienį) Seimo lankytojų centre vyko diskusija pilietinio pasipriešinimo organizavimo klausimais Ukrainos karo kontekste.
"Esminis konceptas, kurį mes dabar formuojame savo gynybos politikoje, yra visuotinė gynyba, kad žmogus, kuris nori ir gali, turėtų rasti savo vietą visoje gynybos architektūroje", – prieš renginį BNS sakė diskusiją organizavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Pasako jo, karo Ukrainoje patirtis rodo, jog siekiant apginti valstybę svarbus ne tik kariuomenės, bet ir visos visuomenės įsitraukimas, todėl diskusijoje bus aptariamas visuotinio pilietinio pasipriešinimo organizavimas Lietuvoje, kuris apima ir valstybės tarnybos rezervą.
"Mes daug dėmesio pradėjome skirti kariniam rezervui, žmonėms, kurie turi karinės patirties, jų organizavimui, bet lygiai taip pat reikia kalbėti ir apie VRM struktūrų rezervą, jie turi savo žmones, kurie baigė tarnybą, kaip organizuoti jų veikimą ir juos įtraukti į pasipriešinimą, valstybės gynimo planus", – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga., LiGSA steigėjas dim. pulkininkas Ignas Stankovičius, LiGSA valdybos narys Julijonas Aniukštis, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Tadas Rinkevičius.
Liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui išsiųstame Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovo ryšiams su Seimu signataro Sauliaus Pečeliūno, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininko Arūno Marcinkevičiaus ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus pirmininko Lino Ladigos pasirašytame rašte teigiama:
2022 m. gegužės 3 d. mūsų susitikime su LRS NSGK Pirmininku bei komiteto nariais – išvadų rengėjais dėl Visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos projekto buvo išsakyti probleminiai klausimai dėl visų rūšių ginklų savininkų ir tirų bei šaudyklų komercinių lankytojų, neturinčių leidimų šaunamajam ginklui, apskaitos ir kontrolės sugriežtinimo ir aptarti galimi jų sprendimo būdai.
Tuo tikslu atkreipiame Jūsų dėmesį ir siūlome:
1. Įvertinus asmenų lojalumo kriterijus sugriežtinti leidimų šaunamiesiems ginklams atskirų kategorijų asmenims suteikimo sąlygas bei ribojimus. Tokius, sugriežtintus ribojimus, remiantis 2022-07-18 žiniasklaidos pateikta vieša informacija, jau įveda Estijos Respublikos Įstatymų leidėjai ir vykdomosios valdžios institucijos.
"Estijoje, okupacinės Rusijos šalies ir jos sąjungininkės Baltarusijos piliečiams bus uždrausta turėti ginklų, o jau turintiems licenciją – ji bus panaikinta. <…> Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams išduoti leidimai ginklams bus pripažinti negaliojančiais, o tolesnis jų išdavimas bus nutrauktas. <…>; leidimai ginklui turėtų būti paskelbti negaliojančiais ne tik Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams, bet ir tiems asmenims, kurie yra pareiškę priešiškumą Estijai ar Ukrainai. Policija turėtų patikrinti ir visus kitus. Nes visada yra Estijos pilietybę turinčių žmonių, <…> kurie gali būti nedraugiški Ukrainai ir, galbūt, turėti su esama saugumo situacija nesuderinamų nuomonių bei minčių. <…>" (šaltinis: 2022-07-18 Technologijos.lt "Estijoje rusams ir baltarusiams bus uždrausta turėti ginklų, o jau turintiems – atimtos licencijos")
2. Iškilus reikalui nedelsiant panaikinti leidimą arba laikinai sustabdyti jo galiojimą, bei tokiu atveju operatyviai išimti ginklus ir šaudmenis būtų naudinga skaitmenizuoti leidimus ginklams ir įgyjamų/turimų šaunamųjų ginklų techninius duomenis (e. čipas) viename dokumente;
3. Įvesti Lietuvoje veikiančių „komercinių“ šaudyklų bei tirų lankytojų (ginklų savininkų ir kitų asmenų) elektroninę apskaitą: atsižymint „atvyko-išvyko“ skaitmenizuotu leidimu ginklams, asmens tapatybės kortele arba pasu, o ne įrašu popieriniame registracijos žurnale kaip yra dabar;
4. Nustatyti tiesioginę („online“ principu) Lietuvoje veikiančių šaudyklų ir tirų lankytojų treniruočių pobūdžio bei elgesio su ginklu ir be jo kontrolę, naudojant technines stebėjimo ir vaizdo bei garso fiksavimo priemones;
5. Sugriežtinti atsakomybę bei sankcijas už pažeidimus šaudyklų ir tirų savininkams ir/arba valdytojams (operatoriams), už tai tiesiogiai atsakingiems asmenims (darbuotojams) bei juridiniams asmenims už įsigytų, turimų, naudojamų, nuomojamų ir/arba priimtų laikinai saugoti kitų asmenų ginklų bei šaudmenų apskaitą, saugojimą ir naudojimą, kontrolės sąlygas;
6. Privalomai asocijuoti įgijusius teisę ir šaunamuosius ginklus bei jų šaudmenis savigynai asmenis medžiotojų ir šaudymo sporto šakų atstovų pavyzdžiu, nustatant šitokią prievolę Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, bei parengiant ir priimant Lietuvos Respublikos Ginklų savininkų asociacijos įstatymą, sudarantį pagrindus bei sąlygas visuomeninei ginklų savininkų kontrolei ir tiesioginei, veiksmingai sąveikai su teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijomis.
Siūlome atitinkamai papildyti atskirų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei Lietuvos Policijos Generalinio komisaro įsakymų: 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 5-V-727 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“; 2019 m. rugpjūčio 26 d. Nr.5-V-642 „Dėl Juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“; 2019 m. spalio 15 d. Nr. 5-V-763 "Dėl Šaudymo tirų ar šaudyklų, jų teritorijų reikalavimų bei ginklo panaudojimo ir nuomojimo tire ar šaudykloje taisyklių patvirtinimo" bei su šiais teisės aktais susijusių teisės aktų nuostatų redakcijas.
Nuotraukos iš asmeninio autoriaus archyvo: 2022-06-21 Ukrainos pamokos
Ir tai jau ne biurokratinės politikos, o nacionalinio saugumo klausimas. Ukrainos kasdienybė rodo, kad su duslintuvu (dėl pavadinimo formalistikos kol kas nediskutuosime) ir be, klausimas išgyvensi ar mirsi po pirmo šūvio, skiriasi maždaug 25-40%. Ypač tokiose teritorijose, kur šaudoma ne mažesniu, kaip 1 km atstumu, tai yra atvirose erdvėse, stepėse. Net internete yra video, kaip padarius vieną šūvį, snaiperis su pagalbininku bėga kiek gali. Gana tiksliai į jų buvusią pozicijos vietą minosvaidžio dovana atskrido maždaug už 45 sekundžių.
Mano buvęs studentas tai pakomentavo po savaitės- snaiperis ten dirbo su didžiule karo ir gyvenimo realybės patirtimi/praktika. Tikrai žinojo ką daro ir kas gali būti, bet taikinys buvo itin vertingas, todėl kiek įmanoma susimažino distanciją (maždaug iki 800 m). O tokių pavyzdžių daugybė. Duslintuvus ukrainiečiai deda ir ant automatų, nes kautynėse tamsiu paros metu tai didžiulis pliusas, o kai kada ir paskutinis šansas.
Kai seime buvo svarstomas klausimas dėl naktinių taikiklių, buvo iškilęs ir duslintuvų klausimas. Kai kurių Seimo narių komentarai buvo daugiau negu keisti. Vienas jų, ukrainiečiai duslintuvų neprašo. Na kaip prašys jei žino, kad Lietuvoje tokie dalykai civilinėje apyvartoje uždrausti, o pati Ukraina, kur duslintuvai sporte ir medžioklėje yra legalūs, turi du pakankamai stambius gamintojus ir daugybę meistrų, gaminančių juos pagal užsakymus.
Iš to, kas vyksta, darytina išvada, kad šiuo metu pagrindinis duslintuvų naudojimo ir apyvartos civilinėje rinkoje priešas, o kartu ir Lietuvos gynybos galimybių mažintojas yra aplinkos apsaugos departamentas. Draudimo argumentas- paminklas Sovietų sąjungai ir sovietinio mentaliteto biurokratams- padidės brakonieriavimas! Žmonės neišgirs šūvių ir nepraneš! Šiuo požiūriu Lietuva iki šiol lieka sovietmečio draudimų bei apribojimų rezervatu.
Latvijoje medžiotojai duslintuvais naudojasi berods nuo 2016 m, o beveik visos Europos gerokai seniau. Norvegijoje, Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir dar keliose valstybėse, be duslintuvų medžioti draudžiama. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl daugelyje Europos šalių be duslintuvų medžioti negalima, kad nebūtų trikdoma kitų žmonių rimtis, taipogi kuo mažiau gąsdinami kiti gyvūnai. Medžioklei aktualūs duslintuvai visiškai garso nenuima, tačiau eliminuoja patį parazitiškiausią šūvio garso diapazoną, kuris daro didžiausią žalą klausai. Visi tokio tipo įrenginiai ženkliai mažina ginklo atatranką.
Todėl norėčiau, kad draudėjai ir kai kurie seimo nariai garsiai pasakytų, kodėl jie mano, kad Lietuvos piliečiai yra nesąmoningi, atsilikę, tiesiog trečios rūšies žmonės, palyginus su Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos ir daugumo Europos valstybių piliečiais? Kodėl jie nepasitiki Lietuvos piliečiais ir ar jie patys verti žmonių pasitikėjimo? Kodėl Lietuvoje uždrausta tai, kas Europoje jau medžioklės kultūros dalimi? Prestižiniai medžioklinių ginklų gamintojai (Sauer, Blaser) gamina medžioklinius šautuvus su integruotomis garso ir atatrankos slopinimo sistemomis. Ir tai yra medžiokliniai ginklai, o ne kokių nors specialios paskirties pajėgų ginkluotės dalis.
Bet grįžtam prie karo reikalų ir aktualių pavyzdžių iš Ukrainos. Kaip šauniai kovoja Ukrainos medžiotojai informacijos pakanka, ypač tai buvo ir tebėra aktualu Kijevo, Charkovo, Sumų kryptyse bei vietose kur yra miškas, arba urbanizuotose teritorijose. Daugeliu atvejų tai labai panašu į Lietuvos sąlygas. Tai, kad Lietuvos sportininkai, ir medžiotojai ir kiti ginklų savininkai stotų ginti Lietuvą, abejonių nėra.
Todėl ir kyla iki šiol neatsakyti klausimai: ar tie žmonės galės paleisti į priešą daugiau negu vieną šūvį, ar žus pirmo kovinio susidūrimo metu? Kas svarbiau: įpročiai uždrausti ir nepasitikėti savo piliečiais ar tinkamas veiksmingo ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimas? Ar galima leisti, kad susireikšminusių biurokratų ir atskirų politikų kompetencijų stoka bei fobijos trukdytų Valstybės gynybai?
2022 Liepos 14 d.
Advokatas Rimondas Kuzminas,
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjas
Įsigaliojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame naktinio matymo taikikliai, termovizoriniai taikikliai ir optinių taikiklių priedėliai pašalinti iš A kategorijos.
Šiuo įstatymo pakeitimu legalizuotas naktinio matymo taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje. Nuo šiol galima įsigyti, turėti ir gabenti naktinio matymo taikiklius šalies teritorijoje.
Primename, kad kol kas medžioti su naktinio matymo taikikliais yra draudžiama.
Kalbant apie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktą 58.3.9. kuris draudžia naudoti naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių ir turėti juos medžioklės plotuose, tai šis punktas kertasi su aukštesniu teisės aktu tai yra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir privalės būti pakeistas, nes didžioji Lietuvos teritorijos dalis yra medžioklės plotai, o naktinio matymo taikiklių gabenimas šalies teritorijoje pažeistų draudimą juos turėti medžioklės plotuose.
2022 Liepos 4 d.
miske.lt
2022 m. birželio 9 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo kvietimu įvyko Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Gynybos štabo Vadovybės atstovų susitikimas.
Susitikime aptarta asmenų ir jų organizacijų kovinių vienetų vieta Ginkluotose pajėgose. Taip pat aptartos tokių vienetų būtinojo parengimo principai, jo mechanizmas, tvarka ir gairės.
Susitikime su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Vadovybės atstovais dalyvavo LKKSS atstovas ryšiams su Seimu, signataras Saulius Pečeliūnas, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus Valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2022 Birželio 10 d.
LiGSA ir LKKSS informacija
2022 m. gegužės 25 d, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Gynybos paramos fondas ir asmeniškai LRS NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas inicijavo diskusiją organizuoto kariuomenės rezervo ateities Lietuvoje klausimams aptarti.
Seimo lankytojų centre įvykusioje diskusijoje pasisakė jos organizatoriai, dim. generolas majoras Jonas Kronkaitis bei Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas ryšiams su Seimu, Signataras Saulius Pečeliūnas, ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
Pateikiame trumpą diskusijos santrauką:
Karas Ukrainoje reikalauja visapusiško Lietuvos gynybos peržiūrėjimo, kad, esant reikalui, galėtume tinkamai apginti savo šalį. Nors Lietuva priklauso NATO aljansui, negalime šalies gynybos patikėti tik Vakarams, todėl yra reikalinga stiprinti savo pajėgumus, jog galėtume efektyviai atsakyti į priešo karinius veiksmus. Dėl šios priežasties, atsargos rezervo organizavimas gali būti labai svarbiu elementu sustiprinančiu Lietuvos karines pajėgas.
Rezervas yra tie organizuoti piliečiai, kurie yra apmokyti ginti kraštą ir galėtų būti organizuoti į skyrius, būrius, kuopas ir batalionus. Tokiu atveju šie žmonės žinotų savo vadus, būtų įtraukti į ginkluotos gynybos planą ir nuolatos treniruotųsi bei per trumpą laiką galėtų vykdyti paskirtas užduotis.
Tai - didžiausias ir kol kas per mažai išnaudojamas Lietuvos saugumo ir gynybos resursas, kurio išlaikymas nėra brangus. Prastai paruošti ir prastai organizuoti spontaniškai surinkti savanoriai niekada savo efektyvumu neprilygs organizuotam kariniam vienetui. Tokie pajėgumai galėtų svariai prisidėti prie Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimo, orgnizuojant juos į karinius vienetus, per pratybas atnaujinant ir palaikant jų gebėjimus ir įgūdžius, bei integruojant juos į gynybos sistemą. Taigi, būtų galima pasitelkti ne tik rezervo eilinius bei seržantus, bet ir karininkus, kurie galėtų būti rengiami kaip rezervinių štabų personalas, taip pat reikalui esant jie galėtų sustiprinti ir jau esamus štabus.
Taigi, šiame renginyje aptartos organizuoto karinio rezervo ypatumus ir vystymo galimybės.
2022 Birželio 10 d.
LiGSA valdybos informacija
Seimas pritarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijai (projektas Nr. XIVP-1308(2). Strategija, kurios trukmė numatoma iki 2035 metų siekiama, kad būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.
Išskiriami šie svarbiausi rengimo pilietiniam pasipriešinimui elementai, kuriuos reikia ugdyti dar taikos metu, siekiant, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksminga šalies gynybos dalis: atsparumas – piliečių gebėjimas apsisaugoti nuo įvairaus pobūdžio iššūkių ir grėsmių, efektyviai susidoroti su jų padariniais ir greitai atkurti įprastinį funkcionavimą; pilietinė valia – visų piliečių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, apsisprendimas ir pasiryžimas kovoti už šalies nepriklausomybę ir visais įmanomais būdais, neuždraustais visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, priešintis agresoriui. žinios ir įgūdžiai – jų įgijimas užtikrina, kad piliečių dalyvavimas pilietiniame pasipriešinime taptų realia gynybine galia. Taikos metu piliečiai bus rengiami pilietiniam pasipriešinimui: stiprinamas jų atsparumas ir pilietinė valia, piliečiams suteikiamos pilietinio pasipriešinimo žinios ir praktiniai įgūdžiai. Tai padėtų užtikrinti veiksmingą piliečių įsitraukimą į šalies gynybą ir efektyvų atgrasymą.
Mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu piliečiai, įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ar yra ginkluotųjų pajėgų nariai, atitinkamai vykdys iš anksto jiems numatytas pareigas mobilizacijos ar ginkluotos valstybės gynybos srityje. Visi piliečiai taip pat galės vykdyti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmus (pilietinės akcijos, nepaklusnumas, trukdymas agresoriui įsigalėti). Vadovavimas ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir jo organizavimas užtikrinamas per valstybės ginkluotos gynybos struktūras. Vadovavimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui vykdomas per mobilizacijos valdymo struktūras ir organizuojamas teritoriniu principu, pasitelkiant karo padėties metu veikiančias savivaldybių institucijas ir įstaigas bei jų pareigūnus.
Okupacijos atveju pilietinis pasipriešinimas tampa viena iš esminių valstybingumo tęstinumo užtikrinimo priemonių. Ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmais siekiama neleisti okupantui legitimizuoti savo valdžios, silpninti jo politinius, administracinius ir karinius pajėgumus, taip pat okupantui ir tarptautinei bendruomenei rodyti nesvyruojantį pasiryžimą priešintis.
Lietuvos šaulių sąjunga bus atsakinga už neginkluoto pasipriešinimo organizavimą. "Šauliai ir toliau lygiai taip pat prisidės prie ginkluoto pasipriešinimo, tik šiuo atveju suteikiama daugiau galių vystyti neginkluoto pasipriešinimo kryptį. Tai pirmas žingsnis rezistencijos koncepcijos link. Taip pat bus organizuojamas visų sričių bei rūšių ginklų savininkų ir kitų šaulių karinis rengimas, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetuose. Tokie asmenys priklausytų koviniams ginkluoto pasipriešinimo vienetams, kurie būtų sudaromi teritoriniu principu, laikantis patikros, atrankos ir formavimo principų", – projekto svarstymo metu sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Strategijoje taip pat įtvirtintas komiteto siūlymas bendrajame ugdyme įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą ir kompetencijas, spręsti jų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.
Balsavimo rezultatai: už balsavo 114, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė vienas Seimo narys.
2022 Birželio 10 d.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Saulė Eglė Trembo
2022 m. gegužės 10 d. po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimas vakariniame plenariniame posėdyje Nr. 166 bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-1308(2).
2022 m. gegužės 4 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendru sutarimu šio projekto VIII skyriuje, reglamentuosiančio visuomenės rengimą ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, įtraukti visi, 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bei Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir jos Vilniaus apskrities skyriaus pateiktieji, pasiūlymai (reg. Nr. G-2022-3839).
Šio strateginę reikšmę turinčio teisės akto projektas yra natūraliu 2019 m. lapkričio 19 d. I-osios tarptautinės konferencijos Seime "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę" rezoliucijos įgyvendinimo bei ilgalaikio, intensyvaus ir nuoseklaus Lietuvos Respublikos Seimo NSGK, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Kariuomenės bendradarbiavimo su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) bei Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS) ir jos Vilniaus apskrities skyriumi, bei kitomis valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis rezultatu.
Laukiamas Visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos projekto patvirtinimas priėmimo stadijoje.
Žr. 2022 m. gegužės 10 d. LR Seimo plenarinių posėdžių Nr. 165 ir Nr. 166 įrašus:
Svarstymas(2:29:25 - 2:39:05):
Balsavimas(2:22:45 - 2:26:40):
2022 Birželio 10 d.
LiGSA ir LKKSS bendra informacija
2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo kvietimu įvyko Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Gynybos štabo Vadovybės atstovų susitikimas.
Susitikime apžvelgti asmenų ir jų organizacijų kovinių vienetų formavimo principai. Aptarti šiems vienetams keltini reikalavimai ir uždaviniai visuotinio ginkluoto pasipriešinimo metu Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sistemoje.
Susitikime su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Vadovybės atstovais dalyvavo LKKSS atstovas ryšiams su Seimu, signataras Saulius Pečeliūnas, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus Valdybos pirmininkas Linas Ladiga ir LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2022 Birželio 10 d.
LiGSA ir LKKSS bendra informacija
Šiandien, 2022-04-20 (trečiadienį) vykusiame nuotoliniame Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, svarstytas klausimas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pakeitimų tikslas legalizuoti naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje.
Primename, kad šiam projektui pateikimo metu pritarė 104 Seimo nariai, iš kurių: 89 balsavo- už, 13 susilaikė, o 2 balsavo prieš.
Komiteto narių pritarimą Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) nuosekliai dėstomiems argumentams dėl leidimo naudoti naktinių taikiklius civilinėje apyvartoje sporto ir pasirengimo valstybės gynybai tikslais lemia akivaizdžiai iškalbingi Rusijos karo prieš Ukrainą eiga ir efektyvios ukrainiečių teritorinės gynybos pavyzdžiai ir pamokos.
Po eilės įvairiausių diskusijų ir svarstymų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vienbalsiai pritarė šiam projektui. Toliau projektas pateikiamas svarstymui Seimo posėdyje ir galutiniam jo priėmimui dėl kurių bus balsuojama.
2022 Gegužės 5 d.
LiGSA ir LKKSS bendra informacija
Balandžio 8 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aptarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją
Penktadienį NSGK surengė du posėdžius nuotoliniu būdu. Pirmajame posėdyje buvo svarstomas klausimas „dėl kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų parengimo ginkluotai gynybai integravimui į ginkluotąsias pajėgas“. Iš karto po to posėdžio vyko vieši klausymai dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ projekto, kurių didžioji dalis buvo skirta darbotvarkės VIII „Žinių ir įgūdžių ginkluotam pasipriešinimui ugdymo kryptis“ skyriaus tekstui ir gautiems jį keisti pasiūlymams.
„Žiūrėsime, kokia yra sąveika visų ginkluotojų pajėgų, tai, pirmiausia, kariuomenės sąveika su kitais koviniais vienetais: su Šaulių Sąjunga, su kitomis struktūromis. Taip pat kalbėsime ir apie tai, kad karo padėties įstatyme galėtų būti naujai įrašyti koviniai dariniai – žmonės, kurie turėtų dalyvauti valstybės gynyboje su ginklu rankoje, nors gal ir nepriklauso Šaulių sąjungai“, – prieš posėdį Eltai kalbėjo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Po kovo 18 d. surengtų pirmųjų NSGK klausymų šia tema LKKSS (taip pat ir LKKSS VAS) bei LiGSA pateikė pasiūlymus ir pastabas dėl darbotvarkės VIII „Žinių ir įgūdžių ginkluotam pasipriešinimui ugdymo kryptis“ skyriaus teksto.
2022 Gegužės 5 d.
LiGSA ir LKKSS bendra informacija
GS 2022-04-12 TVP WILNO, GABRIELĖS JANKAUSKAITĖS REPORTAŽAS
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą šaudyklos Lietuvoje patyrė tikrą apgultį. Vis daugiau žmonių nori turėti ginklus ir išmokti šaudyti.
Šaudymas tampa vis populiaresnis. Tai matyti, pavyzdžiui, Vilniaus šaudykloje, kur praktinių pamokų poreikis yra beveik 7 kartus didesnis nei prieš prasidedant karui Ukrainoje. Lietuvos ginklų savininkų asociacijos duomenimis, norinčių išmokti naudoti ginklus yra iki dešimties kartų daugiau žmonių.
Taip pat didėja susidomėjimas leidimais ginklams savigynai. Norėdami juos gauti, turite būti bent 23 metų amžiaus, baigę specialų kursą ir įsigiję seifą ginklams laikyti. Taip pat reikalingi medicininiai ir darbo vietos sertifikatai.
Vis dažniau moterys taip pat kreipiasi dėl tokių leidimų. Kaip pabrėžia pardavėjai, pastaruoju metu iš parduotuvių lentynų Lietuvoje sparčiai nyksta nokto ir terminiai vaizdai bei kariniai drabužiai.
Pagal taisykles, jūs turite nešiotis savo ginklą su savimi arba laikyti jį specialiame sandėlyje ar seife.
Pilnas reportažas čia.
2022 Gegužės 5 d.
TVP Wilno
2022 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai nacionalinio saugumo klausimais priėmė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovą ryšiams su Seimu, sąjungos pirmininko pavaduotoją, Signatarą Saulių Pečeliūną, šios Sąjungos Vilniaus apskrities valdybos pirmininką Liną Ladigą ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininką, advokatą Arūną Marcinkevičių.
Susitikimo metu buvo apžvelgti aktualūs bei spręstini rengimosi veiksmingam visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, jo racionalaus organizavimo, kariuomenės kūrėjų savanorių, atsargos karininkų ir ginklų savininkų dalyvavimo ginkluotoje Valstybės gynyboje teisinio reglamentavimo, taip pat kiti spręstini teisėkūros bei praktiniai klausimai.
2022 Balandžio 6 d.
LKKSS ir LiGSA informacija
Š.m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikti LKKSS (taip pat ir LKKSS VAS) bei LiGSA pasiūlymai ir pastabos Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ projektui, taip atsiliepiant į kovo 18 d. NSGK surengtų klausymų dėl šio projekto metu išreikštą NSGK pirmininko pageidavimą išreikšti "mintis raštu":
Lietuvos Respublikos Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Pirmininkui Gerb. p. Laurynui Kasčiūnui
ir komiteto nariams
2022-03-24
Vilnius
Dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projekto patikslintos redakcijos (reg. Nr. 20-15027(4) )
Gerbiamas pone Komiteto Pirmininke,
gerbiamosios ir gerbiamieji komiteto nariai,
susipažinę su 2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seime registruotu (Reg. Nr.XIVP-1308) Seimo nutarimo "Dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija" patvirtinimo" projektu (toliau – strategija), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus strategijos VIII skyriui:
19. Darbotvarkės kryptis – taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui. Pagrindiniai piliečių dalyvavimo ginkluotoje gynyboje principai ir užduotys bus numatyti Valstybės gynybos plane. Krypties įgyvendinimo pažangos uždaviniai:
19.1. užtikrinti pradinio karinio parengimo švietimo įstaigose, profesinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos ir kariūnų tarnybos kaip pagrindinių piliečių karinio rengimo būdų įgyvendinimą;
19.2. įgyvendinant visuomenės ir šaulių karinį rengimą, prioritetą teikti LŠS koviniams būriams, asmenų ir jų organizacijų koviniams ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams, siekiant, kad jų karinis rengimas atitiktų LK reikalavimus ir valstybės gynybos, o taip pat visuotinio ginkluoto ir partizanų pasipriešinimo poreikius, o karo padėties metu leistų LŠS koviniams būriams bei asmenų ir jų organizacijų koviniams ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą. Organizuoti visų sričių bei rūšių ginklų savininkų ir kitų šaulių karinį rengimą, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo arba partizanų vienetuose (toliau – koviniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai);
19.3. stiprinti LK, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos įstaigų ir kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų, Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką, LK toliau organizuojant jų bendrą karinį rengimą;
19.4. populiarinti LK ir karo tarnybą, bei visuotinį ginkluotą visuomenės pasipriešinimą, vykdyti verbavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti savanorišką tarnybą LK arba dalyvavimą koviniuose ginkluoto pasipriešinimo vienetuose;
19.5. tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusiųjų motyvacines priemones, plėtoti ryšius su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių darbdaviais, siekiant sudaryti palankias sąlygas piliečiams suderinti karo tarnybą ir darbo veiklą;
19.6. populiarinti šaulio tarnybą, užtikrinti šaulių tarnybos ir darbo ar studijų suderinamumą;
19.7. sukurti kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, populiarinti ir skatinti kuo platesnį visuomenės dalyvavimą rengiantis visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui:
19.8. koviniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai sudaromi teritoriniu principu, laikantis patikros, atrankos ir formavimo principų:
19.8.1 patikra. Valstybės įgaliotosios institucijos iš anksto atlieka asmenų ir jų organizacijų, pretenduojančių sudaryti kovinius ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetus, kandidatūrų lojalumo, patikimumo patikrą;
19.8.2 atranka. Lietuvos Kariuomenė ir kitos Lietuvos Ginkluotąsias pajėgas sudarančios institucijos iš anksto, gavusios teigiamus lojalumo ir patikimumo patikros rezultatus ir individualius tokių asmenų sutikimus (įsipareigojimus) dalyvauti koviniuose ginkluoto ar partizaninio pasipriešinimo veiksmuose, atlieka asmenų ir jų organizacijų, pretenduojančių sudaryti kovinius ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetus kompetencijų ir praktinių įgūdžių vertinimą bei atranką tolimesniam specializuotam pretendentų apmokymui ir parengimui;
19.8.3. formavimas. Lietuvos Kariuomenė ir kitos Lietuvos Ginkluotąsias pajėgas sudarančios institucijos iš patikros ir atrankos metu patvirtintų asmenų ir jų organizacijų kandidatūrų formuoja, t.y. sudaro kovinius ginkluoto pasipriešinimo arba partizanų vienetus, nustato jų struktūrą ir paskiria jiems vadovaujančius asmenis;
19.7. 19.9. plėtoti karo komendantų institutą, siekiant užtikrinti sklandų kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu;
19.8. 19.10. įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų sudarys kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti supažindinant juos su bendraisiais ir specialiaisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, sudarant galimybes tinkamai pasirengti jų vykdymui, įgyti tam būtinas žinias bei lavinti reikiamus įgūdžius, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir ginkluotųjų pajėgų vienetais;
19.9. 19.11. sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą, naudojamą karo padėties metu ir okupacijos atveju.“
Nepapildžius šio projekto mūsų siūlomomis nuostatomis, tiek Karo padėties įstatymo 2 bei 11 straipsniai dėl asmenų ir jų organizacijų kovinių vienetų organizavimo, tiek garsiai skambantys šios strategijos projekto teiginiai apie visuomenės rengimąsi visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, neturėdami praktinio įgyvendinimo mechanizmo gairių liks tik skambia deklaracija.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. patvirtintoje Karo komendantų veiklos koncepcijos 2 priede "Karo komendantūrų organizacinė struktūra" yra numatyti karo komendantūrų struktūriniai pajėgumai, vienas kurių yra "kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai":
Su nuoširdžiausia pagarba,
Signataras Saulius Pečeliūnas,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu
advokatas Arūnas Marcinkevičius,
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas
Linas Ladiga
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas
2022 Kovo 30 d.
LiGSA ir LKKSS valdybų informacija
Po š.m. kovo 9 d. (praeitą savaitę) įvykusiame Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovų jau 5 (penkti) metai nuolatos, nuosekliai ir sistemingai keliamų klausimų dėl pasitikėjimo ginklų savininkais bei apsvarstytų perspektyvų, vakar, t.y. 2022 m. kovo 15 d. (antradienį) sulaukėme pirmojo pozityvaus Seimo politikų žingsnio- dvidešimt devyni Seimo nariai užregistravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
Šių, nuoširdžiai sveikintinų, pataisų tikslas legalizuoti sportiniams ir medžiokliniams ilgavamzdžiams ginklams skirtų naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje.
Stebint pastaruosius įvykius Ukrainoje ir Europos pasienyje, tokios iniciatyvos yra sveikintinos ir savalaikės, tačiau tėra dalinėmis ir akivaizdžiai dar nepakankamos. Belieka tikėti, kad kita, t.y. didžioji dalis Seimo narių supranta šių pataisų svarbą ir būtinumą bei pritars šiam projektui.
2022 Kovo 17 d.
GŠKĮ projekto aiškinamasis raštas
Lietuvos Šaulių sąjungos gynybinių pajėgumų bei galimybių stiprinimas, ir įgaliojimų išplėtimas yra neabejotinai būtinais. Tačiau Valstybės visuotinių gynybinių galių stiprinimo kontekste to akivaizdžiai nepakanka.
Ukrainiečių didvyriško ginkluoto pasipriešinimo agresoriui pavyzdžiai rodo, kad neišvengiamai būtinas tiek visų kitų Lietuvos ginklų savininkų bei plačiosios visuomenės realus įgalinimas visuotiniam ginkluotam pasipriešinimui. O jis, savo ruožtu, reikalauja sudaryti realias galimybes tinkamai tam pasirengti iš anksto.
Rusijos karinė agresija prie Ukrainą, naudojami būdai ir mąstai besąlygiškai patvirtina kadaise Gerbiamojo pono Edmundo Jakilaičio, dar prieš kelis metus, viešai pagarsintą įžvalgą apie tai, jog agresoriui privalo visuotinai priešintis ginklu visi Lietuvos gyventojai: jaunas ir senas, vyrai ir moterys, kiekvienoje gatvėje, kelyje ir takelyje, iš kiekvieno kiemo, namo, lango, durų, palėpės ir tarpuvartės.
Tačiau tam yra būtini parengimas, pasirengimas bei atitinkamo lygmens praktiniai įgūdžiai. Jiems gi susiformuoti yra būtinos realios "techninės" galimybės: tam tinkama ginkluotė, šaudmenys bei praktiniai piliečių ir jų kovinių vienetų mokymai.
Tam, savo ruožtu, kas itin svarbu, yra būtini atitinkami teisiniai pagrindai bei tokio pasirengimo teisinis reglamentavimas. O visa tai jau senai reikalauja Įstatymų leidėjo išminties ir politinės valios sprendimų. Nedelskite. Nebėra laiko!
2022 Kovo 17 d.
LiGSA valdybos pirmininkas
adv. Arūnas Marcinkevičius
Arūnas Marcinkevičius - Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotrauka.
Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos vadovas, pabrėžia, kad Lietuvos gyventojai nuo praėjusios savaitės galimybėmis įsigyti šaunamąjį ginklą domisi labiau nei anksčiau.
"Požiūris pasikeitė iš esmės. Netgi tie, kurie sako nesvarstę tokios galimybės, dabar situaciją įvertina iš naujo. Mane nustebino, kad tuo domisi ir moterys"
Asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 94-95 tūkst. ginklų savininkų, tarp jų patenka medžiotojai, sportininkai, apdovanotieji vardiniais ginklais, turintys ginklus savigynai, taip pat ir Šaulių sąjungos nariai, kuriems suteikta teisė turėti karinės paskirties ginklą
- rašoma vz.lt straipsnyje.
2022 Kovo 17 d.
Verslo žinios
2022 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius ir LKKSS Valdybos pirmininko pavaduotojas, Signataras Saulius Pečeliūnas dalyvavo Komiteto posėdyje.
Posėdžio metu buvo svarstomas Seimo narių grupės inicijuoti Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymo pataisų (Nr. XIVP-1293) ir su jomis tiesiogiai susijusių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų (XIVP-1294) projektų paketas. Taip pat buvos svarstomas Seimo narių Jono Jaručio ir Kęstučio Mažeikos inicijuotų ir Komitete patobulintų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-785(2).
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai pristatė bei išdėstė vieningą poziciją dėl akivaizdžių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projekto Nr. XIVP-785(2) trūkumų ir oficialiai pareiškė bendrą abiejų nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą dėl šiuo projektu reiškiamo nepasitikėjimo Lietuvos Kariuomenės atsargos karininkais, į valstybinę pensiją išėjusiais statutiniais pareigūnai, kitais ginklų savininkais bei, iš esmės, plačiąja visuomene.
LiGSA ir LKKSS atstovai atkreipė Komiteto narių dėmesį ir į tai, kad tokios dalinės ir nepakankamos pataisos nedera su LR Konstitucija, Karo padėties įstatymu ir kitais esamais ir rengiamais įstatymais ir nutarimais, bei viešai deklaruojamais teiginiais apie visuomenės rengimą visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui.
Apgailestaujame, kad kol kas ignoruojama dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą susiklosčiusi įtempta ir pavojinga geopolitinė padėtis, kai Lietuva nuo atgrasymo perėjo prie gynybos. Nepaisoma akivaizdžių faktų iš mūšių vietų, atskleidžiančių iš civilių sudarytų Ukrainos teritorinės gynybos kovinių vienetų efektyvumo ir jų pagalbos reguliariajai kariuomenei svarbos. Toks Ukrainos ginkluoto pasipriešinimo vienetų veiksmų rezultatyvumas vaizdžiai patvirtina visų sričių ir rūšių ginklų savininkų bei visų kitų gyventojų tinkamo parengimo ir pasirengimo ginkluotai Šalies gynybai būtinumą ir naudą.
Viliamės, kad už valstybės gynybinių galių stiprinimą tiesiogiai atsakingi politikai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir pareigūnai supranta atsainaus požiūrio į akivaizdžius dalykus ir politinės valios trūkumo ydingumą, bei galimas pasekmes.
2022-03-09 LRS NSGK posėdžio vaizdo įrašas
2022 Kovo 14 d.
LiGSA ir LKKSS informacija
2022 m. kovo 4 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas ryšiams su Seimu, signataras Saulius Pečeliūnas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus Valdybos pirmininkas Linas Ladiga susitiko su Lietuvos Kariuomenės Vado šioms organizacijoms priskirtu vyresniuoju ryšių karininku.
Pasitarimo metu buvo aptartos atsargos karininkų bei kariškių, į pensiją išėjusių statutinių valstybės tarnautojų ir kitų ginklų savininkų kompetencijos, gebėjimai, pajėgumai, galimybės ir vieta, esant reikalui, aktyvioje Valstybės gynyboje ir ginkluotame pilietinime pasipriešinime, bei kiti tiesiogiai su tuo susiję organizaciniai klausimai, reikalaujantys konkrečių, praktinių Lietuvos Kariuomenės vadovybės sprendimų.
2022 Kovo 14 d.
LiGSA ir LKKSS informacija
2022 m. kovo 2 d. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Vado kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai susitiko su Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadovybe ir aptarė ginklų savininkų dalyvavimo ginkluotoje Valstybės gynyboje perspektyvas, teisinio reglamentavimo, organizacinius ir kitus, susijusius klausimus.
Pasitarime su LK KASP vadovybe dalyvavo LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, LKKSS atstovas ryšiams su Seimu, signataras Saulius Pečeliūnas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus Valdybos pirmininkas Linas Ladiga.
2022 Kovo 14 d.
LiGSA ir LKKSS informacija
2022 m. vasario 26 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius dalyvavo Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) ataskaitiniame - rinkiminiame susirinkime.
LKKSS VAS Valdybos kvietimu LiGSA Valdybos pirmininkas susirinkimo dalyviams pristatė 5 (penkerius) metus trunkančio abiejų organizacijų bendradarbiavimo skirtingų kategorijų ginklų savininkų statuso teisinių garantijų stiprinimo bei jo teisinio reglamentavimo Visuotiniame pilietiniame pasipriešinimo srityse rezultatus bei jų perspektyvas.
2022 Kovo 14 d.
LiGSA valdybos informacija
Norint turėti ramybę, kurios stabilumo garantijų šiuolaikinėje gyvenimo dinamikoje vargiai įmanoma tikėtis, privalome suvokti, jog profesionali ir šauktinių kariuomenė- neišvengiamybė, todėl būtina. Esminis klausimas ne tiek jos karių, kas, beje, nemažiau svarbu, skaičiuje, o būtent karių lojalumo, parengimo kokybės ir modernaus apginklavimo lygiuose. Profesionali kariuomenė sudaro valstybės gynybinio pajėgumo ir galios branduolį.
Tačiau, kaip žinome iš pasaulinės, o ypač Lietuvos istorijos pavyzdžių, nei vienos Šalies kariuomenė be visuomenės pagalbos nedaug ką gali geopolitinių- karinių konfliktų situacijose. Todėl jai būtina aktyvi ir veiksminga susitelkusios visuomenės parama ir pagalba.
O būtent šiam visuomenės susitelktumui, aktyvumui ir jos kovinės paramos bei pagalbos bet kuriuo momentu nuosavai Valstybei galimybių veiksmingumui užtikrinti yra neišvengiamai būtinas nenutrūkstamai nuolatinis, sistemingas, kompleksinis ir metodiškas piliečių, jų grupių, bendruomenių ir visuomenės individualus, grupinis bei kolektyvinis rengimas mažiausiai keliomis kryptimis: aktyviam ginkluotam, neginkluotam, įskaitant nesmurtinį, bei pasyviam, tačiau - visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui. Apie tai nuolat, viešai kalbame nuo pat Asociacijos susikūrimo momento.
Džiugu, kad bendromis, intensyviomis pastangomis ilgai rengtas ir tobulintas Nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos" projektas 2022 m. sausio 26 d. pagaliau sulaukė Vyriausybės pritarimo.
Tačiau tai - tik pirmas žingsnis, suteikiant ir apibrėžiant teisinius pagrindus plačiajai Visuomenei ir individualiam jos nariui įsitraukti ir tapti realiais veiksmingo Visuotinio pilietinio pasipriešinimo ir Valstybės gynybos pajėgumais.
2022 Sausio 27 d.
LiGSA valdybos informacija
2022 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai ir Gynybos politikos grupės specialistai nuotolinio pasitarimo metu aptarė nutarimo "Dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos" patvirtinimo" projekto perspektyvas.
2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija šio nutarimo projektą pateikė šalies Vyriausybei.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro sukviestame pasitarime dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės specialistai bei LKKSS valdybos atstovas ryšiams su Seimu, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas, LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, ir LIGSA valdybos narys Andrejus Staško.
2022 Sausio 14 d.
LiGSA ir LKKSS VAS valdybų informacija
2021 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai bei Gynybos politikos grupės specialistai papildomai aptarė visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos klausimus.
Pasitarimo metu pasiektas abipusis sutarimas esminiais piliečių dalyvavimo ir jų rengimo ginkluotam pasipriešinimui strategijos klausimais. Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus patikino, jog pasiekti rezultatai bus įtraukti į Vyriausybės teikiamo Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti „Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos patvirtinimo“ projektą.
Pasitarime dalyvavo LKKSS valdybos atstovas ryšiams su Seimu, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas ir LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2021 spalio 7 d.
LiGSA ir LKKSS VAS valdybų informacija
Lietuvoje pradėtas rengti visuotinis valstybės gynimo planas. Šiuo dokumentu privalės būti apibrėžtas ginklų savininkų bei kitų asmenų ir piliečių statusas bei funkcijos pilietiniame pasipriešinime. Apie tai, ko iš šio valdžios sprendimo tikisi ginklų savininkai, kodėl teisė į ginklą aktuali mūsų šalyje, kokios yra ginklų kontrolės tendencijos pasaulyje kalbamės su advokatu, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininku Arūnu Marcinkevičiumi.
021-09-29 (trečiadienį) nuo 10:50 val. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (LRS NSGK), parlamentinės kontrolės ir priežiūros tvarka buvo aptartas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos rengiamo "Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija" patvirtinimo" projekto 4-asis variantas, tiesiogiai paliesiantys visų sričių bei rūšių lengvųjų (ilgavamzdžių ir trumpavamzdžių) šaunamųjų ginklų savininkus, jų statusą, teises bei pareigas taikos ir ekstremaliųjų: nepaprastosios arba karo padėčių metu.
Šiame komiteto posėdyje dalyvavo: Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu ir Vilniaus apskrities skyriaus (LKKSS VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas ir nuotoliniu būdu - Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2021-09-29 d. ryte Lietuvos Ginklų savininkų asociacija pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui poziciją dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos parengtojo 4-ojo Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija" patvirtinimo projekto varianto vertinimo ir perspektyvų.
Kreipimosi tekstą rasite žemiau
Gerbiamas Komiteto Pirmininke ir Gerbiamieji komiteto nariai,
peržiūrėjome vakar, 2021-09-28 po pietų gautojo "Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo" projekto 2021-08-17 d. versiją.
Tikimės sulauksią Tamstų pritarimo, jog veiksmingai Valstybės gynybai galimos karinės agresijos bei intervencijos grėsmių atveju ir aspektu labiausiai aktualus šio projekto VIII skyrius "Žinių ir įgūdžių ginkluotam pasipriešinimui ugdymo kryptys", t.y. 18 punktas su visais papunkčiais, t.y. iš viso 14 lapų teksto tik 9 (devynios) nuostatos. Jų reikšmės ir dokumento projekte pateikiamų nuostatų loginės "pusiausvyros" ("balanso") disproporcijos ("disbalanso") suvokimui ir aiškumo dėlei vertėtų palyginimui bent jau atsižvelgti į šio projekto 5.2.; 6.3.; 7.1.; 7.3.; 8.2.; 10.1.; 10.4.; 12.2.; 12.2.1.; 12.2.2.; 18.5.; 15.5.2 ir 20 punktų (su papunkčiais) nuostatas.
Tačiau, neginkluotam (nesmurtiniam) visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui, kuris iš esmės yra ir tegali būti vykdomas priešo jau okupuotoje teritorijoje 14 puslapių apimties dokumento projekte skiriama daugiau nei 90/100 teksto ir ką tai, iš tiesų, turėtų ar galėtų reikšti faktiniu bei perspektyviuoju aspektais?
Tai, viliamės pritarsite, sukuria nevienareikšmiai slogų įspūdį. Ne gi šiuo būdu, t.y. tokio turinio dokumentu Lietuva rengiama naujai priešo okupacijai? Jei taip, tai kokiu pagrindu? Ir kodėl, tuomet, tiek menkai dėmesio teskiriama ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui? Kas ir kokios aplinkybės tai sąlygoja ir įtakoja? Kaip derėtų teisingai visumoje suprasti viso šio dokumento projekto turinį ir esmę?
Taigi, problemos, deja, išliko daugmaž - tos pačios. Apmaudžiai nuostabu, jei tikrai nerandama algoritmo ir net neįsivaizduojama, kokią potencialiai realią naudą visuotiniame pilietiniame pasipriešinime galėtų suteikti, atnešti ar duoti Lietuvos ginklų savininkai ir kaip būtų galima juos prasmingai įveiksminti. Sutikite, daugiau nei keistai atrodo, jog daugiau nei 95 tūkstančių ginkluotų ir lengvuosius šaunamuosius ginklus mokančių valdyti žmonių resursas nėra ar galėtų nebūti svarbus Valstybės gynybai, jos veiksmingumo efektyvumui ir pagaliau potencialaus agresoriaus atgrasymui.
Tačiau, kita vertus ir kitaip žvelgiant į šio dokumento projektą tik kaip pirminį darbinį variantą, gal gi ir nederėtų to laikyti trūkumu. Gal būt išties nėra reikalo išsamiai išvardinti bei detalizuoti visų ginkluoto pasipriešinimo subjektų, kovinių ar partizaninių vienetų sudėties formavimo ir asmeninės atrankos, turimų individualių patirčių ir įgūdžių specifikacijų, bei jų rengimo krypčių ir kriterijų.
Tačiau pasigendama nuostatos, jog ginkluoto pilietinio pasipriešinimo kovinio ir/ar partizaninio vienetais, kitaip, nei yra siūloma numatyti 18.5.2 punkte, privalėtų turėti galimybę ne vien tik "dalyvauti bendrose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis stalo pratybose", nes ši nuostata iškarto nustato vienintelį įmanomą tokių vienetų rengimo būdą ir tuo pačiu jų įgūdžių lavinimo ribas.
Tačiau, tuomet daugiau negu keista skaityti projekto teiginius apie kol kas dar nepakankamą piliečių ryžtą ir apsisprendimą grėsmės atveju ginti Lietuvos valstybę ir perspektyvines siekiamybes..
Ar nevertėtų šių, mūsų vertinimu- esminių niuansų dalykiškai aptarti susitikime su nevyriausybinių organizacijų atstovais?
Vis gi, derėtų atkreipti dėmesį ir viešai pripažinti, kad gi šis projekto variantas, dėka LR KAM dėmesio visuomeninių organizacijų teiktiems pasiūlymams, palyginus su tąja versija dėl kurios š.m. gegužės 5 d. buvome priėmime pas LR KAM viceministrą, yra ženkliai kokybiškesnis nei pirmieji 3 (trys), tačiau dar tebereikalaujantis tobulinimo.
Su nuoširdžiausia pagarba,
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA)
valdybos pirmininkas,
advokatas Arūnas Marcinkevičius
2021 Rugsėjo 30 d.
LiGSA Valdybos informacija
2021 rugpjūčio 28 dieną įvyko visuomenės rengimo veiksmingam ginkluotam visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui pratybų "Vyčio kirtis" pirmasis etapas. Šis pratybų etapas vyko varžybų formatu, kurių metu buvo siekiama patikrinti dalyvių lengvųjų šaunamųjų ginklų valdymo ir taikliojo šaudymo įgūdžius.
Pratybas organizavo Lietuvos ginklų savininkų asociacija (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius (LKKSS VAS).
Šaudymo trumpaisiais ginklais varžybų nugalėtojai:
Šaudymo ilgavamzdžiais ginklais varžybų nugalėtojai:
Sveikiname nugalėtojus!
Nuoširdžiai dėkojame:
Pratybų organizavimo partneriams - Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriui ir jo valdybai;
Už dėmesį pratyboms ir jų I-ajam etapui, bei patarimus - Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų Vadovybei, GŠ Strateginės komunikacijos departamentui ir LK SP Ryšių su visuomene skyriui (G9);
Pratybų I-ojo etapo rėmėjams: Baltijos Tolimojo šaudymo asociacijai (BTŠA), lauko šaudyklai "Baltic long range"; UAB "Šaudymo centras"; Konsultacinei medicinos klinikai "Gerameda", UAB "Baltijos arsenalas"- "Armijai ir civiliams";
Informaciniams rėmėjams: UAB "Goruva"- laikraščiui "Karštas komentaras", internetinės televizijos kanalui "Komentaras TV" ir visuomenės aktualijų tinklapiui "Komentaras.lt" bei visuomenės aktualijų tinklapiui "Slaptai.lt", žurnalistams bei redaktoriams.
Pratybų vaizdo ir foto medžiaga galite pamatyti žemiau.
"Karštas Komentaras" video reportažas
"Baltic Long Range" video reportažas
2021 Rugpjūčio 31 d.
LiGSA Valdybos informacija
Lietuvoje pradėtas rengti visuotinis valstybės gynimo planas. Šiuo dokumentu privalės būti apibrėžtas ginklų savininkų bei kitų asmenų ir piliečių statusas bei funkcijos pilietiniame pasipriešinime. Apie tai, ko iš šio valdžios sprendimo tikisi ginklų savininkai, kodėl teisė į ginklą aktuali mūsų šalyje, kokios yra ginklų kontrolės tendencijos pasaulyje kalbamės su advokatu, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininku Arūnu Marcinkevičiumi.
Pastarųjų šimtmečių lietuvių tautos pasipriešinimo trumpą apžvalgą, kuria norima atsakyti į klausimą: kiek esame pajėgūs sugeneruoti kovotojų, kai reikia sukilti prieš Lietuvos priešus? Norėčiau pradėti Niccolo Machiavelli skambia fraze, kad "Žmonės griebiasi ginklo arba iš baimės, arba iš neapykantos." Mūsų atveju ta baimė ir neapykanta kažkaip suveikdavo pavėluotai. Kai reikėdavo kariauti prieš valstybės priešą, kuris jau stovėdavo ant slenksčio, mes pradėdavome pyktis tarpusavyje, posėdžiauti arba sakyti, kad nėra pinigų kariuomenei nusamdyti. Tuo būdu, prarasdavome nepriklausomybę, bet po kurio laiko, dažniausiai jau stipriai represuoti, susivokdavome, kas įvyko ir sukildavome. Daugeliu atveju, su iš priešo atimta, arba iš draugų gauta skurdžia ginkluote, bet kažkas imdavosi iniciatyvos, susitelkdavome ir išstodavome.
2021 Birželio 22 d.
LTLife.lt
2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai dalyvavo pasitarime Visuotinio pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos strateginiais klausimais.
Viceministro inicijuotame pasitarime su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bei Gynybos politikos grupės vadovais ir specialistais aptarti Lietuvos piliečių, ginklų savininkų bei juos vienijančių visuomeninių organizacijų dalyvavimo Visuotiniame pilietiniame pasipriešinime ir Visuotinėje gynyboje plėtros klausimai, taip pat esminiai aktualių teisės aktų rengimo ir derinimo, sprendimų bei teisėkūros procedūrų raidos klausimai ir perspektyvos.
Pasitarime dalyvavo LKKSS valdybos atstovas ryšiams su Seimu, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas ir LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2021 Gegužės 5 d.
LiGSA ir LKKSS VAS valdybų informacija
2021 m. balandžio 21 d. (trečiadienį) įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuotolinis posėdis. Šiame posėdyje, vykdant 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020, buvo svarstomos pataisos dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, apibrėžiančių asmens, pretenduojančio įgyti leidimą šaunamiesiems ginklams, o taip pat ginklų savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei jų ribas.
2017- 2019 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant, o vėliau, Lietuvos Respublikos Seime svarstant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naująją redakcija, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) teikė Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiais pagrįstus pasiūlymus iš esmės taisyti ginklo savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei nustatyti konkrečias jų ribas dėl projekto iniciatorių bei rengėjų siūlytų nuostatų prieštaravimo teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Deja, anuo metu, praeitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) pozicijos argumentus bei raginimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos atmetė kaip nepagrįstus.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) buvo priversta inicijuoti, parengti bei drauge su kitų mūsų valstybės gynybines galias stiprinančių visuomeninių organizacijų atstovais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais savanoriais, autoritetingais teisininkais, buvusiais Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyviais ir disidentais, bei Nepriklausomybės atkūrimo signataru Sauliumi Pečeliūnu kreiptis JE Lietuvos Respublikos Prezidente Dalią Grybauskaitę.
2019 m. birželio 20 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.
O šįkart, po Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimo, Komiteto nariai bendru sutarimu savo išvadoje pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) pozicijai bei pasiūlymams dėl ginklų savininko reputacijos kriterijų bei jų ribų patikslinimo.
Posėdžio metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas p. Laurynas Kasčiūnas ne tik pritarė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bendrai iškeltų klausimų dėl Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirtų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetų pripažinimo specialiais subjektais faktiniam ir teisiniam pagrįstumui, bet ir tiek asmeniškai, tiek Komiteto vardu įsipareigojo artimiausiu metu (iki Seimo rudens sesijos) organizuoti ir surengti jų sprendimui priimti būtiną išsamią ir plačią dalykinę diskusiją, pakviečiant joje dalyvauti visų, šių klausimų sprendimu suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovus.
Bendrą abiejų organizacijų poziciją dėl pateiktų pasiūlymų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui posėdyje išsamiai pristatė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu ir Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas, Signataras Saulius Pečeliūnas. Diskusijoje pasisakė Lietuvos Medžiotojų draugijos (LMD) pirmininkas p. Gediminas Vaitiekūnas, argumentuotai pateikęs itin vertingus užsienio valstybių pavyzdžius. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2021 m. balandžio 21 d. įvykusio Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuotolinio posėdžio viešas vaizdo įrašas internete:
2021 m. balandžio 27 d. (antradienį) Lietuvos Respublikos Seimas rytiniame plenariniame posėdyje (projekto svarstymo stadijoje) balsų dauguma (už-105; prieš-3; susilaikė-14) pritarė dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 24 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-192(2) po svarstymo. Plenarinio posėdžio metu norinčių pasisakyti dėl šio projekto Seimo narių nebuvo.
2021 m. balandžio 28 d. (trečiadienį) Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje buvo priimta papildoma Komiteto išvada dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. balandžio 28 d. papildomai pateiktų naujų pasiūlymų.
2021 Gegužės 4 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos
(LKKSS) bendra informacija
2021 m. kovo 31 d. (trečiadienį) įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuotolinis posėdis. Šiame posėdyje, vykdant 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020, buvo svarstomos pataisos dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, apibrėžiančių asmens, pretenduojančio įgyti leidimą šaunamiesiems ginklams, o taip pat ginklų savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei jų ribas.
2017- 2019 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant, o vėliau, Lietuvos Respublikos Seime svarstant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naująją redakcija, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) teikė Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiais pagrįstus pasiūlymus iš esmės taisyti ginklo savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei nustatyti konkrečias jų ribas dėl projekto iniciatorių bei rengėjų siūlytų nuostatų prieštaravimo teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Deja, tuo metu, praeitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) pozicijos argumentus bei raginimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos atmetė kaip nepagrįstus.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) buvo priversta inicijuoti, parengti bei drauge su kitų mūsų valstybės gynybines galias stiprinančių visuomeninių organizacijų atstovais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais savanoriais, autoritetingais teisininkais, buvusiais Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyviais, ir disidentais, bei Nepriklausomybės atkūrimo signataru Sauliumi Pečeliūnu kreiptis JE Lietuvos Respublikos Prezidente Dalią Grybauskaitę.
2019 m. birželio 20 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.
O šįkart, po Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimo, Komiteto nariai bendru sutarimu savo išvadoje pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) pozicijai bei pasiūlymams dėl ginklų savininko reputacijos kriterijų bei jų ribų patikslinimo.
Be to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išklausęs Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų viceministro p. Vitalijaus Dmitrijevo argumentus, pritarė, kad Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bendrai iškelti klausimai dėl Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirtų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetų pripažinimo specialiais subjektais bei jų įtraukimo į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 59 d. normą yra pagrįsti, tačiau šio klausimo sprendimas, Komiteto nuomone, reikalauja išsamios dalykinės diskusijos.
Bendrą abiejų organizacijų poziciją dėl pateiktų pasiūlymų Teisės ir teisėtvarkos komitetui posėdyje pristatė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2021 m. kovo 31 d. įvykusio Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuotolinio posėdžio viešas vaizdo įrašas internete:
2021 Gegužės 4 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos
(LKKSS) bendra informacija
"Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme rašoma: Duslintuvas – prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis – slopinti šūvio garsą, panaudojant jame esančią specialią (specialias) išsiplėtimo kamerą (kameras) ir (ar) pertvarėlę (pertvarėles), membraną (membranas) ar kitus panašius konstrukcijos elementus. Toks ginklo priedėlis priskiriamas A kategorijai ir draudžiamas civilinėje apyvartoje." - Skaityti plačiau.
2021 Sausio 29 d.
TOMAS GRIŠKEVIČ ir MISKE.LT
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubo ir kitų sričių ginklų savininkus - medžiotojus ir sportininkus, vienijančių nevyriausybinių organizacijų bendromis pastangomis pradėjo judėti visų rūšių ir sričių ginklų savininkams bei kitiems piliečiams aktualių klausimų sprendimas.
Pradėtas rengti visuotinis valstybės gynimo planas. Šiuo dokumentu privalės būti apibrėžtas ginklų savininkų bei kitų asmenų ir piliečių statusas bei funkcijos pilietiniame pasipriešinime.
Politinio sprendimo valstybės mastu reikalaujantys klausimai buvo aptarti 2019 m. lapkričio 13 d. Konferencijoje "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę", Karo padėties įstatymo projekto svarstymuose Seime, o taip pat 2020 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabo organizuotose diskusinėse pratybose "Perkūno šūvis"
2021 m. sausio 18 d. Lietuvos Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu numatoma artimiausiu metu paruošti šio plano koncepciją. Ministras atkreipė visuomenės dėmesį, jog "svarbiausia suprasti, kad ne viena kariuomenė, ne viena krašto apsaugos ministerija, bet visa visuomenė, visa valstybė turi būti parengta gynybai".
"Visuotinis valstybės gynimo planas glaudžiai susijęs su žmonių patriotiškumo ugdymu. Sakyti tik taip, kad kiekvienas, kuris turi ginklą, gali priešintis- tai tik pasakyti dalį tiesos. Taip, jis turi potencialą, bet jis turi būti apmokytas. Jis turi turėti savo nišą. Jis turi žinoti koks yra algoritmas ir taip toliau. Tai yra tikrai ne vienerius metus kainuosiančio darbo iššūkis", - pabrėžė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus ir kitų partnerių bendru įsitikinimu ginklų savininkai ir kiti piliečiai, bei Lietuvos Respublikai lojalūs ir patriotiškai nusiteikę civiliai asmenys bus naudingi įvairiose Valstybės gynybos srityse ne tik individualiais konkretaus ginklo praktinio naudojimo gebėjimais, bet ir jų įgytų profesinių ar specialiųjų kompetencijų įgūdžiais bei vertingomis patirtimis.
Itin svarbu, kad už visuotinės gynybos plano ir jo koncepcijos parengimą atsakingos institucijos atsakingai įvertintų bei kompetentingai reglamentuotų pilietinio potencialo vienetų statusus (teises ir pareigas), tarpusavio sąveikų būdus, atribotų jų kompetencijas, funkcijas bei uždavinius, iškilus karo padėties atvejui. Tikimės, kad nuo šio itin svarbaus darbo, tiek ruošiant koncepciją, tiek vėliau ją įgyvendinant, nebus nušalinta Lietuvos visuomenė.
Lygiai taip pat nemažiau svarbu, kad vėliau- už Valstybės gynybą atsakingos, institucijos atsakingai atrinktų, apmokytų, sukomplektuotų ir, pagaliau, reikiamu metu tinkamai paskirstytų ir veiksmingai panaudotų visuomeninių resursų vienetų kompetencijas, pajėgumus bei realias galimybes.
Plačiau, žiūrėkite Info TV žurnalisto Kęstučio Kučinsko 2021 m. sausio 18 d. LNK žinių reportaže.
2021 Sausio 18 d.
LiGSA ir LKKSS Vilniaus apskr. skyriaus valdybų informacija
2020 m. spalio 28 d. (trečiadienį) įteiktas 5 (penkių) nevyriausybinių organizacijų: Lietuvos medžiotojų sąjungos "GAMTA", Sūduvos medžiotojų sąjungos, Baltijos tolimojo šaudymo asociacijos, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacijos ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), padėkos raštas žurnalistui, p. Edmundui Jakilaičiui už idėjinį impulsą bei pilietinę paskatą ginklų savininkams, stiprinant Lietuvos Respublikos gynybines galias bei piliečių teisės gintis ir ginti valstybę ginklu galimybių įgyvendinimą.
2020 Spalio 29 d.
LiGSA valdybos informacija
2020 m. spalio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Ekspertų komisija priėmė Sprendimą Nr. 5-IN-1 dėl daiktų ir įrengimų modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai, pakeisdama apribojimus, turinčius tiesioginę reikšmę visų rūšių ginklų savininkų teisėms ir pareigoms.
Sprendimas įsigaliojo 2020 m. spalio 20 d.
Rekomenduojame įdėmiai susipažinti su sprendimu
2020 Spalio 28 d.
LiGSA valdybos informacija
Vykdydamas man patikėtą misiją, šiandieną, t.y. 2020-10-21 (trečiadienį) įteikiau Lietuvos medžiotojų sąjungos "GAMTA", Sūduvos medžiotojų sąjungos, Baltijos tolimojo šaudymo asociacijos, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacijos ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) padėkos raštą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Generalinei direktorei Gerb.p. Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.
2020 Spalio 21 d.
LiGSA valdybos pirmininkas, adv. Arūnas Marcinkevičius
Pernai, t.y. 2019 m. spalio 18 d., Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos susitarė ir įsipareigojo bendradarbiauti, derinti bei remti Sutarties šalių siūlymus, projektus ir iniciatyvas:
susijusias su pilietinio pasipriešinimo, pilietiniu ir patriotiniu ugdymu ir savanorių pilietinio pasipriešinimo-pilietinės gynybos formuočių steigimu ir veikla;
dėl teisės aktų, susijusių su savanoriškų pilietinio pasipriešinimo-pilietinės gynybos formuočių steigimu bei jų veiklos organizavimu, tuo suteikiant galimybes piliečiams Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindais ir teisės aktų nustatyta tvarka, prisidėti prie krašto gynybos ir visuomenės saugumo.
Praėjęs 12 mėnesių bendradarbiavimo laikotarpis atskleidė tolygiai didėjančią įvairių sričių bei formų visuotinio pilietinio pasipriešinimo resursų, bei jų potencialių galimybių panaudojimo reikšmės Valstybės gynybos reikmėms pozityvaus suvokimo plėtrą.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) dėkoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos, o taip pat Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabui, bei giminingoms visuomeninėms organizacijoms, ir kitiems partneriams už pasitikėjimą, mūsų asociacijos iniciatyvų bei pastangų vertinimą, ir rezultatyvų bendradarbiavimą.
2020 Spalio 19 d.
LiGSA valdybos informacija
2020 m. spalio 1 d. 5 (penkios) nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos medžiotojų sąjunga "GAMTA" (prezidentas Raimondas Ribačiauskas), Sūduvos medžiotojų sąjunga (pirmininkas Ramūnas Mažėtis), Baltijos tolimojo šaudymo asociacija (pirmininkas Saulius Paknys), Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija (prezidentas Vitalijus Grinčenko) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) (valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius) nominavo dvi dešimtis mūsų šalies politikų, žiniasklaidos organizacijų redakcijų, žurnalistų bei politologų, 2017 - 2020 m. laikotarpiu atsakingai įsigilinusių bei skyrusių dėmesį, laiką ir pastangas įvairių sričių: medžioklės, sporto ir savigynos ginklų savininkų teisėms bei jų galimybių ginklu ginti Valstybę ir gintis išsaugojimui, užtikrinimui, įgyvendinimui, o taip pat visuomenės informavimui apie vykstančius politinius procesus ir jų reikšmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui ir gynybai.
2020 10 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, siautėjančios COVID-19 pandemijos diktuojamomis saugumo sąlygomis, padėkos raštai, dalyvaujant išvardintų NVO vadovams bei jų nariams, iškilmingai įteikti nominantams.
Lietuvos Ginklų savininkų asociaciją (LiGSA) šiame renginyje atstovavo nariai: Arūnas Marcinkevičius, Leonarda Kuodienė ir Kirilas Samulevič.
2020 Spalio 13 d.
LiGSA valdybos informacija
2020 m. rugsėjo 23 d. baigėsi Lietuvos kariuomenės gynybos štabo diskusinės pratybos „Perkūno šūvis“. Jų metu iš esmės aptartas naujas Karo padėties įstatymas bei jo sąlygota ginkluoto pilietinio pasipriešinimo ir kovinių vienetų organizavimo, valdymo bei specializuoto rengimo plėtra ir tobulinimas.
Pratybose dalyvavo Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjai nariai: dm. plk. Ignas Stankovičius, Leonarda Kuodienė, Andrejus Staško, prof. dr. Ryšardas Burda, o taip pat Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos valdybos narys Benediktas Lazutka, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos Šaulių sąjungos ir NOKT atstovai.
Didelio dėmesio sulaukė Nepriklausomybės Akto Signataro Sauliaus Pečeliūno, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Vilniaus apskrities valdybos pirmininko ir advokato Arūno Marcinkevičiaus, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininko, bei Lietuvos kariuomenės specialistų įžvalgos ir praktiniai siūlymai.
Pratybos atskleidė papildomą didelį, bet neišnaudotą, reikšmingą Lietuvos gynybinio potencialo resursą, bei jo galimybes. Jose pritarta ginkluoto pilietinio pasipriešinimo sistemos plėtrai, bei jos kryptingam tobulinimui.
Šiuo tikslu nutarta plėsti ir tobulinti visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo teisinį reglamentavimą, rengimo bazę, specializuotų programų dėstymą, kovinių vienetų formavimą ir jų narių atranką, patriotinių organizacijų sanglaudą. Taip pat nutarta stiprinti karo komendantų institutą bei kovinių vienetų sąveiką su Lietuvos kariuomene.
Šios pratybos buvo organizuotos įgyvendinant 2019 m. lapkričio 13 d. Seime įvykusioje konferencijoje „Piliečių galimybės gintis ir ginti valstybę“ priimtą rezoliuciją.
2020 Rugsėjo 24 d.
LKKSS Vilniaus apsk. ir LiGSA valdybų informacija
Rugsėjo 4 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno spaudos konferencija "Ar išmokome 1940 metų pamokas?".
Spaudos konferencijoje dalyvavo Raimondas Ribačiauskas, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas; Vidas Silvestravičius, UAB „Medžiotojų sostinė“ direktorius, VšĮ „ShootingClub.LT“ šaudyklos atstovas; advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas.
Spaudos konferencijoje, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį ES konfederacijos ir nacionalinių įstatymų leidėjų pastarojo laikotarpio iniciatyvas, apžvelgti karo padėties bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų trūkumai, o taip pat Europos Sąjungos Komisijos REACH komitete vakar, t.y. 2020-09-03 (ketvirtadienį) iniciatyva patvirtinus RAMSAR konvencijos priedo pakeitimus, nustačiusius naujus šaudmenų su švino sviediniais draudimus šlapžemėse, bei jų visumos keliamas pasekmes visuotinei gynybai.
Konferencijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti žemiau.
2020 Rugsėjo 4 d.
LiGSA valdybos informacija
Kviečiame susipažinti su žemiau pateiktais pranešimais apie Lietuvos poziciją Europos Komisijos REACH komitete švino draudimo bei apribojimų šlapžemėse ir jų apsauginėse juostose klausimu. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo kreipimasis į Aplinkos apsaugos ministrą Kęstutį Mažeiką, bei Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pirmininko, advokato Arūno Marcinkevičiaus, kreipimasis į Aplinkos apsaugos ministeriją dėl Lietuvos pozicijos EK REACH komitete.
 
 
 
2020 Rugsėjo 3 d.
LiGSA valdybos informacija
Žiniasklaida marga žiniomis apie Baltarusijos oro desanto brigados dalį, p. A. Lukašenkos įsakymu perkeltą į Gardiną, ties "Suvalkų koridoriumi", neva Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuvą apsaugos sustiprinimui. Šitokia žinia savaime verčia ieškoti atsakymo apie jos politinę ir karinę reikšmes. Ką tai reiškia?
Realią grėsmę? Propagandinę reklamą? Banalų kiemo mušeikos triuką (~ "laikykit mane, nes kaip duosiu, net pačiam baisu dėl savęs daros…")? Impulsyvias konvulsijas? Ar visišką desperaciją?
Nuo sovietų režimo laikų oro desanto kariuomenės, o tuo pačiu kiekvieno desantininko, pagrindinė paskirtis (finis ultimus) diversiniai ir teroristiniai veiksmai menamo ar tikrojo priešininko užnugario, t.y. menkiausiai karinių pajėgų apsaugotoje civilinėje teritorijoje.
Atsižvelgiant į tai ir desanto išgyvenimo bei veiksmingumo perspektyvas svetimoje teritorijoje, šių pajėgų pagrindine užduotimi yra ne tiek priešininko karinės galios naikinimas atviroje kovoje su kariuomene (finis minumus), kiek jo pagrindinių gynybos rezervo resursu esančių civilių gyventojų, o per juos ir kariuomenės demoralizavimas, užnugario padėties priešininko valstybėje destabilizavimas ir žmonių įbauginimas (finis maximus). Tokiais veiksmais siekiama strategiškai reikšmingo tikslo: paralyžiuoti bei palaužti gyventojų, o per juos konstitucinių valdžios institucijų ir visos valstybės valią bei ryžtą priešintis.
Tai patvirtina 1956 m. Vengrijos revoliucijos, 1968 m. „Prahos pavasario“ įvykiai Čekijoje, 1979 m. invazija į Afganistaną ir jų raida.
Taigi, oro desantas yra puolamojo, o ne gynybinio (a’la pasienio apsaugos) karo, o tuo pačiu prevencinio atgrasymo instrumentu.
Oro desantininkas nėra apmokytas ir paruoštas teritorinei, o ypač ilgalaikei gynybai, todėl nėra universalus pasienio kariuomenės ar infanterijos šaulio pakaitalas. Teritorinėje gynyboje oro desanto pajėgos, kaip taisyklė, naudojamos tik kraštutiniu atveju laikinam pagrindinės jėgos pastiprinimui, t.y. konkrečiame fronto ruože netekus tokiai gynybai būtinų pėstininkų (motorizuotų šaulių) pajėgų ženklios dalies.
Dėl to, brangiai kainuojančio parengimo reikalaujančio oro desantininkų padalinio permetimas prie pat valstybės sienos "pasienio ruožų apsaugos sustiprinimo tikslais" neatitinka elementariausių karo strategijos ir taktikos dėsnių. Nei viena, bent jau save gerbianti, politinė ir karinė valdžia, ypač taikos metu, šitaip nesielgia.
Beje, p. Viktoras Suvorovas (Vladimiras Rezunas) knygoje "Paskutinysis mitas" išsamiai pagrįsdamas faktais, karybos ir politikos dėsniais argumentuotai atskleidė karinių pajėgų koncentracijos pasienyje pragaištingumą ir jo pasekmes. Todėl aktualumo nepraranda, manyčiau, esminis klausimas: Ar buvęs Baltarusijos Respublikos prezidentas p. A. Lukašenko dėl savo ambicingų kaprizų įgyvendinimo tikrai įvertino bei yra pasiryžęs visoms galimai įmanomoms komplikacijoms ir jų pasekmėms?
2020 Rugpjūčio 22 d.
Advokatas Arūnas Marcinkevičius
LiGSA valdybos pirmininkas
lrt.lt nuotrauka
Europiniu lygiu svarstant drausti šaudmenis su švinu, ginklų savininkai piktinasi, kad teks sunaikinti tūkstančius ginklų. Nors draudimas galiotų tik pelkėtose vietose ir aplink, tai sudaro trečdalį Lietuvos. Vis dėlto toks draudimas svarstomas dėl švino žalos gyvūnams ir žmonėms. Aplinkosaugininkai sako, kad Europos Sąjungoje per metus, apsinuodiję švinu, nugaišta milijonas paukščių.
Ginklų savininkų asociacijos vadovas Arūnas Marcinkevičius rodo, kokių ginklų teks atsisakyti, jei bus priimta europinė direktyva draudžianti šaudmenis su švinu. Draudimas galiotų – šlapžemėse, tai yra pelkėtose vietovėse ir aplink jas. Bet tokios vietos, asociacijos skaičiavimu, sudaro trečdalį Lietuvos.
„Lietuvoje tokiu būdu tampa neįmanoma nei medžioklė, nei sportinis šaudymas“, – tvirtino A. Marcinkevičius.
Plačiau skaitykite čia
2020 Liepos 30 d.
Šaltinis: lrt.lt
Pastaruoju metu kyla neaiškumų dėl Europos komisijos siūlymo uždrausti švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse. Dar 2015 metais Europos Komisija kreipėsi į Europos cheminių medžiagų agentūrą su prašymu parengti REACH reglamento XV priedo dokumentaciją pagal REACH reglamento 69 str. 1 d., siekiant praplėsti švino apribojimą.
Šiuo prašymu buvo siekiama įvertinti šaudmenų, kuriuose yra švino ar švino junginių, galimą naudojimo apribojimą šlapžemėse dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai Europos Sąjungos lygmeniu. Tuo pat metu Europos Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros pradėti rinkti informaciją apie kitus švino amunicijos naudojimus, įskaitant medžioklę kitose vietovėse nei šlapžemės, šaudymą į taikinius ir apie švino naudojimą žvejyboje.
Plačiau skaitykite čia
2020 Liepos 25 d.
Šaltinis: Miske.lt
2020 m. liepos 1 d. (trečiadienį) Signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai įteikė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą prašydami vetuoti 2020-06-30 Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Karo padėties įstatymą.
Kreipimosi tekstas pateiktas žemiau:
Jūsų Ekscelencija,
Lietuvos Respublikos Prezidente,
2020-06-30 LR Seimas priėmė Karo padėties įstatymo Nr.VIII-1721 pakeitimo įstatymo projekto naująją redakciją Nr.XIIIP-4356(2).
Atkreipiame dėmesį, kad šio įstatymo 5 straipsnio „Sprendimo dėl karo padėties įvedimo paskelbimas ir vykdymas“ 2 dalis prieštarauja LR Konstitucijai ir teisės normų formulavimo principams, bei lakoniškumo, aiškumo ir vienareikšmiškumo reikalavimams. Šios dalis formuluotė taip pat suteikia plačias prieštaringo interpretavimo galimybes, kurios, įtemptos padėties sąlygomis gali tapti kliūtimi šios normos įgyvendinimui, cituojame:
"2. Ginkluota valstybės gynyba vykdoma ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais, jei tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau, leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo priėmimo."
Tokia formuluotė ginkluotos valstybės gynybos pradžią tiesiogiai sieja ne su Lietuvos Respublikos Valstybės užpuolimo pradžia, bet su LR Prezidento dekreto pasirašymo ar LRS nutarimo priėmimo momentu, kas nedera su esminiais valstybės gynimo principais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (3 str. 2 d. ir 139 str. 1 d.), bei Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai (Preambulė bei 3 str.; 5 str., ir 6 str.) ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų, Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų (51 str.) bei kitų teisės aktų nuostatos, įtvirtina neatimamą Lietuvos valstybės, jos piliečių pareigą ir teisę į individualią ir kolektyvinę, visuotinę ir besąlyginę gynybą prievartinio kėsinimosi ir/arba ginkluoto užpuolimo atveju, nuo pat agresijos pradžios. Valstybės gynyba nėra siejama su Karo padėties įvedimu.
"Ginkluota valstybės gynyba" detaliai reglamentuota Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, o leidimas "kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais" - Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme. Todėl Karo padėties įstatymo 5 str. 2 d. yra perkrauta minimų specialiųjų įstatymų nuostatomis tiesiogiai nesusijusiomis su Karo padėties įvedimo tvarka.
Dėl šių priežasčių, būtina taisyti Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymą (projekto Nr.XIIIP-4356(2)) 5 straipsnio "Sprendimo dėl karo padėties įvedimo paskelbimas ir vykdymas" 2 dalies redakciją ir ją, pavyzdžiui, išdėstyti taip:
"2. Karo padėtis įvedama nuo Respublikos Prezidento dekreto pasirašymo ar Seimo nutarimo priėmimo."
Todėl prašytume šį įstatymą vetuoti.
Su nuoširdžiausia pagarba,
Signataras Saulius Pečeliūnas,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu
advokatas Arūnas Marcinkevičius,
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas
2020 Liepos 1 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos informacija
"Info Tv" televizijos laidos "Info diena" žurnalisto Kęstučio Kučinsko reportažas apie 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Konstitucinio teismo sprendimą dėl naujojo LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų dėl ginklo savininkų reputacijai keliamų reikalavimų griežtumo ribų neatitikties Lietuvos Konstitucijai.
Reportažą galima peržiūrėti LNK portale. Aktualus laikas nuo 1:47:12 iki 1:50:50
2020 Liepos 1 d.
Šaltinis: Info TV
2020 m. vasario - kovo mėnesiais, COVID-19 pandemijos bangai artėjant prie Lietuvos, ženkliai (net iki 3 kartų) išaugo legaliai savigynai įsigyjamų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kiekių skaičius.
Plačiau apie tai pasakojama Info TV žurnalisto Kęstučio Lapinsko birželio 11-os dienos reportaže.
2020 Liepos 1 d.
Šaltinis: Info TV
Praėjusią savaitę įvykusi kraupi nelaimė, kada Stasys Brasas mirtinai sužalojo policijos pareigūną Saulių Žymantą, atskleidė nemalonią tiesą. Net ir norėdamas policijai grąžinti nelegalų ginklą, vyras už šį veiksmą būtų sulaukęs teisinės atsakomybės. Įstatymas toks griežtas, kad neregistruotas ginklas privalo būti nė nepaliestas. Specialistai pažymi, kad daugiausia nusikaltimų padaroma naudojant būtent nelegalius ginklus. Tuo metu registruotų ginklų Lietuvoje vis daugėja.
Straipsnyje ir videoreportaže įžvalgomis dalinosi Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bei Policijos departamento atstovai.
Plačiau - 15min.lt portale
2020 Birželio 10 d.
Šaltinis: 15min.lt
2020 m. birželio 3 d. (trečiadienį) įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis dėl Karo padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir mūsų aptarimo. Seimo posėdyje dalyvavo Lietuvos Krašto apsaugos ministras gerb. p. Raimundas Karoblis, Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius gerb. p. Virginijus V. Vilkelis, LR KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, taip pat ir kiti kariuomenės bei ministerijos atstovai.
Komiteto posėdyje Signataras Saulius Pečeliūnas išsamiai pristatė ir paaiškino pilnai visas mūsų organizacijų pasiūlytas pataisas ir pastebėjimus šio įstatymo projektui.
Krašto apsaugos ministro ir Kariuomenės vado bei daugumos šiame Komiteto posėdyje dalyvavusiųjų parlamentarų dėka po išsamios diskusijos buvo pilnai pritarta nemenkai mūsų pateiktų, esmingiausių pasiūlymų daliai. Daliai pasiūlymų buvo pritarta dalinai. Taip pat, atsižvelgus į pateiktus pasiūlymus bei pataisas buvo nuspręsta patikslinti atskiras projekto normų redakcijas. Dalies pateiktų pataisų buvo atsisakyta pagrįstai dėl jose keltų klausimų reglamentavimo būtinumo poįstatyminiuose aktuose, o dalies - dėl perteklinio pobūdžio.
Dėl to, turime pagrindą pasidžiaugti šįkart itin dalykiškai konstruktyviu Komiteto posėdžiu.
2020 m. birželio 4 d. Signatarą Saulių Pečeliūną priėmė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras. Beveik valandą laiko trukusio susitikimo metu buvo konstruktyviai ir, pagal esamą padėtį- išsamiai aptarti praeitų metų Konferencijos rezoliucijoje iškelti klausimai bei ginklų savininkų rengimo pilietiniam pasipriešinimui organizavimo perspektyvos. Signataro vertinimu priėmimas buvo itin konstruktyvus ir dalykiškas, todėl vertintinas labai pozityviai ir teikiančiu pagrindą progresyviai perspektyvai.
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Krašto apsaugos ministras ir Kariuomenės vadas dar kartą patvirtino, jog Valstybės gynyba, ginkluotas ar neginkluotas pilietinis pasipriešinimas, bei jo organizavimas yra gyvybiškai svarbiai aktualiomis sritimis ir ne selektyviu, o visų ginklų savininkų, jų ir kitų visuomeninių organizacijų, plačiosios visuomenės ir valstybės institucijų vieningai bendru reikalu.
Asociacijos valdybos, savo ir Garbiojo Signataro vardu dėkoju visiems Asociacijos nariams ir neasocijuotiems partneriams, skirusiems savo laiką ir veiksmingai prisidėjusiems operatyviai ir profesionaliai analizuojant įstatymo projektą bei parengiant pasiūlymus bei pastebėjimus Seimui.
2020 Birželio 10 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos pirmininkas - Adv. Arūnas Marcinkevičius
2020 Birželio 5 d.
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos, kuriomis įtvirtintas neterminuotas draudimas už tam tikrus nusikaltimus nuteistiems asmenims įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus, jų šaudmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
- Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų;
– Įstatymo 2019 m. birželio 27 d. redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.
Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Jo elementas yra ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones. Tai taikytina ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Konstituciją, be kita ko, konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.
Dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Konstitucijai Pareiškėjas prašė ištirti Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų atitiktį Konstitucijai.
Įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį fizinis asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą ar nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kuriuos Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, neterminuotai nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Tokios pasekmės kyla dėl įvairaus pavojingumo laipsnio nusikaltimų padarymo.
Vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas tokį neterminuotą draudimą, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, kad leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos.
Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad neterminuotas draudimas fiziniam asmeniui įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis taip pat taikomas tuo atveju, jeigu asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nusikaltimą, kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas), už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Todėl, šiame nutarime konstatavęs, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas, remdamasis tais pačiais argumentais, konstatavo ir tai, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo ir minėti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai.
Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Seimo 2019 m. birželio 27 d. priimtu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu Įstatymas (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) išdėstytas nauja redakcija. Šios redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu neterminuotai ribojama fizinio asmens teisė įsigyti ir turėti ne tik B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, bet ir Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus A kategorijos ginklams priskiriamus tam tikrus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir A kategorijos šaunamuosius ginklus, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus.
Taigi, kaip ir dėl ankstesnės redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų, Konstitucinis Teismas, remdamasis tais pačiais argumentais, konstatavo, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.
Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo
Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali nustatyti kitą, vėlesnę, Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, paskelbimo datą.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose. Konkrečiai, įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką (ilgesnį nei teistumo terminas) leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami; įstatymų leidėjas taip pat gali numatyti tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, kuriuos padariusiems asmenims leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami. Atsižvelgiant į tai, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
2020 Birželio 10 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos informacija,
Konstitucinio teismo sprendimas
Lapkričio 13 d., Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę".
Konferencijos metu aptarti kovinių piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetų parengimo organizavimo principai ir perspektyvos; pilietinio ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo principų sąveikos ir suderinamumo galimybės.
Konferencijos metu pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais gen.ltn. Jono Vytautas Žukas, LRS NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vilkelis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Ainė Ramonaitė, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo valdybos J9 viršininkas plk. Vytautas Reklaitis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Strateginio valdymo katedros prof. dr. Alvydas Šakočius, LiGSA atstovas dim. plk. Ignas Stankovičius, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Vytautas Jokubauskas, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Darius Degutis, K.Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Ryšardas Burda.
Konferenciją moderavo LRS NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, LiGSA valdybos pirmininkas, adv. Arūnas Marcinkevičius, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Konferencijos vaizdo įrašas
Sapudos konferencijos vaizdo įrašas
2019 Lapkričio 18 d.
Šaltinis: LRS "Youtube" paskyra,
LiGSA valdybos informacija
Lapkričio 13 d., trečiadienį, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r. 326 kab.) vyks konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę". Renginio pradžia 9 val.
Konferencijos metu numatoma aptarti kovinių piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetų parengimo organizavimo principus ir perspektyvas; pilietinio ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo principų sąveikos ir suderinamumo galimybes.
Kaip Seimo Spaudos biurą informavo vienas renginio organizatorių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities valdybos pirmininkas Saulius Pečeliūnas, šiuo metu pradedamas trečiasis etapas: "Pirmas etapas buvo sukurti Lietuvos kariuomenę, sukūrėm, veikia ne gėda, viskas tvarkoje. Antras etapas buvo sutvarkyti aktyvųjį rezervą, tas vyksta, dar ne iki galo, bet jau traukinys važiuoja. T rečias etapas – visus civilius įjungti į valstybės gynybą nelaimės atveju."
Renginyje bus kalbama apie visuomeninių organizacijų vietos, statuso įtvirtinimą krašto gynybos sistemoje bei jų funkcijų nustatymo reikšmę; tokių organizacijų vaidmenį, telkiant ir vienijant piliečius jų pareigų vykdymui ir teisių įgyvendinimui karo ir/arba nepaprastosios padėties metu.
"Yra dvi kategorijos – tie, kurie turi ginklą ir tie, kurie neturi ginklo. Konferencija skirta kalbėtis apie tai, kaip įtraukti ir suformuluoti užduotis, nustatyti kompetencijas ir t.t. tų, kurie turi ginklą – savigynai, medžioklei, sportui – ir moka jį valdyti. Tokie žmonės (o jų Lietuvoje yra apie 95 tūkst.) yra skirtingos kompetencijos, nepaprastosios ar karo padėties metu jie galėtų atlikti skirtingas užduotis ir visa tai reikia suadministruoti, sudėlioti, kad žmonės kritiniu atveju žinotų, kur jiems eiti, ką reikės daryti, kokie bus jų įgaliojimai ir kokios atsakomybės ir visa kita", – sakė S. Pečeliūnas.
Renginio metu numatoma aptarti ir šių tikslų įgyvendinimui būtinus teisės aktų pakeitimus, visuomeninių organizacijų veiklos krypčių ir statuso krašto apsaugos sistemoje klausimus. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Ginklų savininkų asociacija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Gynybos paramos fondas. Globėjas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
2019 Lapkričio 6 d.
Šaltinis: LRS Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras,
LiGSA valdybos informacija
2019 m. spalio 10 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas susitarė dėl abipusio bendradarbiavimo pilietinio pasipriešinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo ir savanorių pilietinio pasipriešinimo-pilietinės gynybos ir veiklos organizavimo valstybėje, bei kitais, su tuo susijusiais, klausimais.
2019 m. spalio 18 d. abipusio bendradarbiavimo sutartį pasirašė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Pilietinio pasipriešinimo skyriaus vedėja Audronė Kaladžinskienė, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksej Šlyčkov, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė ir Donatas Šilanskas, bei asociacijos steigėjai: dm. plk. Ignas Stankovičius ir Valdemar Doveiko.
2019 Spalio 18 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos informacija
Šią vasarą, birželio 4-ą dieną, po beveik du metus vykusio svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002(3). Dėl įstatymo priėmimo balsavo 89 Seimo nariai: Už – 66, prieš – 5, susilaikė – 18.
Kaip balsavo individualūs Seimo nariai galite rasti čia
Balsavimo rezultatai pagal frakcijas
Frakcija | Trumpinys | Už | Prieš | Susilaikė |
Frakcija "Tvarka ir teisingumas" | TTF | 4 | 2 | |
Liberalų sąjūdžio frakcija | LSF | 1 | 3 | |
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija | LLRA-KŠSF | 5 | ||
Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija | LSDDF | 1 | 1 | 5 |
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija | LSDPF | 4 | ||
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija | LVŽSF | 32 | 1 | 4 |
Mišri Seimo narių grupė | MG | 2 | 1 | 2 |
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija | TS-LKDF | 21 |
Po to, kai įstatymui buvo pritarta Seime, 2019 m. Birželio 12 d. nevyriausybinių visuomeninių organizacijų atstovai bei visuomenininkų grupės kreipėsi į tuometinę Lietuvos Respublikos prezidente, Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę, su prašymu gražinti Seimui taisyti iš esmės ir iš naujo svarstyti 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymą (projekto Nr. XIIIP-2002(3)).
"Pagrindiniu ir svarbiausiu šio įstatymo pakeitimo tikslu privalėjo būti kovos su terorizmu ir ginkluotu nusikalstamumu prevencijos bei užkardymo stiprinimas, tačiau dėl nepakankamos kompetencijos tapo įstatymu esmingai apribojančiu lojalių Lietuvos Respublikos piliečių Konstitucijos 3 str. ir 139 str. įtvirtintas pareigą ginti Valstybę, jos konstitucinę santvarka, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, o taip pat ir kitas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str.; 21 str.; 23 str. ir 24 str. saugomas bei ginamas vertybes: asmens gyvybę, sveikatą ir nuosavybę (turtą)", – teigiama prašyme.
2019 m. Birželio 20 dieną Tuometinė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.
Prezidentės pranešime spaudai teigiama:
Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad ginklai ir šaudmenys iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami Nepaprastosios ar Karo padėties įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas laikinam ginklų ir šaudmenų paėmimui iš visų juos teisėtai turinčių asmenų visais atvejais, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
Pasak Prezidentės, niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Konstitucijoje laiduojama kiekvieno piliečio teisė priešintis, todėl jo pasiryžimas ginti Lietuvos valstybę privalo būti skatinamas.
Prezidentė siūlo, kad nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys jų teisėtiems turėtojams būtų paliekami ir galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys būtų reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.
Prezidentės teigimu, reguliuojant karo ar nepaprastosios padėties teisinius santykius, turėtų būti pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų vientisą, nuoseklią valstybės gynybos sistemą, skatinančią, bet ne ribojančią kiekvieno piliečio pasiryžimą ginti valstybę ginkluoto užpuolimo metu.
Pilną prezidentės dekretą dėl veto galite rasti čia
2019 Spalio 10 d.
Šaltinis: LRS, Komentaras.lt, LiGSA valdybos informacija
Pastarųjų, daugiau nei dešimtį, metų regioninėje ir nacionalinėje žiniasklaidoje viešai, skirtingu laikotarpiu paskelbtais duomenimis (pastaba: gautais iš oficialių šaltinių), jei Lietuvos gyventojų vis dar yra 3 mln., Lietuvos visuomenėje įvairių šaunamųjų ginklų savininkai- fiziniai asmenys sudaro (nuo 10% iki 11,5% gyventojų) virš 300 tūkstančių fizinių, neįskaitant į šį skaičių juridinių, asmenų.
Jei kas mėnesį leidimus šaunamajam ginklui vien savigynos tikslais įgyjančių asmenų skaičius Lietuvoje, minimaliausiais pastarųjų 5 metų laikotarpio skaičiavimais, viršija 300 ar net 500 fizinių asmenų, tai per kalendorinius metus šaunamųjų ginklų savininkų skaičius vien tokių asmenų sąskaita padidėja net 3 000 ar 5000 žmonių.
Medžiotojų bilietus ir leidimus medžiokliniam ginklui, skirtingų medžiotojų draugijų duomenimis, per kalendorinius metus Lietuvoje įgyja apytikriai, maždaug iki 1500 - 2000 žmonių
Tuomet, jei šie skaičiai yra realūs, vien šių dviejų grupių asmenų dėka, šaunamųjų ginklų savininkų skaičius kasmet padidėja apytikriai 4 500 ar net 7 000 asmenų.
Oficialūs, skirtingų medžiotojų nacionalinių susivienijimų (asociacijų, draugijų) atstovai, kuriais, regis, nėra pagrindo nepasitikėti, jau nuo 2017 m. rudens vis dažniau atvirai prabyla apie tai, kad medžiotojų skaičius Lietuvoje nuolat, sparčiai auga ir jau siekia, jei neviršija, 100 tūkstančių, kas tiesiogiai lemia medžioklės licencijų skirstymo ir jų suteikimo skaičius.
Į šiuos rezultatus neįtraukti ginklų savininkų - fizinių asmenų, privačiai įsigyjančių šaunamuosius ginklus: 1) olimpinėms šaudymo sporto šakoms; 2) praktinio šaudymo sporto šakoms; 2) Lietuvos Šaulių sąjungos šaulio tarnybai; 3) tarnybai savanoriškos krašto apsaugos pajėgose; 4) saugos firmų darbuotojų profesinei veiklai; ir 5) apdovanotųjų vardiniais šaunamaisiais ginklais, o taip pat 6) privačių juridinių asmenų.
Visiškai nėra žinomi, todėl taip pat neįtraukti: teisę šaunamajam ginklui kasmet prarandančiųjų ar jos atsisakančiųjų asmenų skaičiai.
Lygiai taip pat įvairių viešųjų ir žiniasklaidos šaltinių pakankamai ilgą laikotarpį, laikas nuo laiko skelbiamais, skirtingais duomenimis vienam šaunamojo ginklo savininkui vidutiniškai tenka iki 5 šaunamųjų ginklų. Pasitikint šiais duomenimis, būtų galima preliminariai teigti, kad šaunamųjų ginklų savininkai Lietuvoje šiandien turi iki 1,5 milijono vienetų įvairių šaunamųjų ginklų, neskaitant kitų, įvairių jų priedėlių, kurių skaičius dar didesnis.
Pastaba: tokie preliminarūs duomenys nuo 2017 m. gegužės 17 d. per visą Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto rengimo ir svarstymo Vyriausybėje bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Aplinkos apsaugos komitetuose laikotarpį politikų ir valdininkų tarpe pastoviai kėlė ir tebekelia nemenką sudirgimą bei įtampą, tačiau, nežiūrint į tai, iki kandidato į prezidentus dr. Mindaugo Puidoko pasisakymo ir 2019 m. balandžio 19 d. publikacijos niekada nebuvo paneigti ar net bandomi (pagrįstai ar kitaip) paneigti.
Tuomet, atsižvelgiant į tai pagrįstai kyla klausimas ar gerb. žurnalistei p. Liepai Želnienei pateikti ir 2019 m. balandžio 19 d. 15min.lt publikacijoje "Tiesa ar melas? M. Puidokas: Lietuvoje 300 tūkst. žmonių turi apie 1,5 mln. ginklų" paskelbti Lietuvos Policijos departamento licencijavimo skyriaus duomenys apie bendrąjį 94 251 ginklų savininkų ir jų bendrai turimą šaunamųjų ginklų vienetų skaičių, pagal kurį kiekvienam savininkui vidutiniškai, berods, tenka tik po 1,8 šaunamojo ginklo, atitinką realią tikrovę ir nėra daugiau nei abejotini?
Kita vertus, net jei jau būtų ar dar nebūtų atsitikę taip, kad gyventojų skaičius Lietuvoje tiek drastiškai sumažėjo, kad jau nebesiekia net ir 1 mln. gyventojų, ar nacionalinio saugumo ir gynybos maksimaliai veiksmingo užtikrinimo labui būtų išmintinga ignoruoti ar bandyti nuginkluoti tuos, kaip bandoma įteigti visuomenei, tik vos kažkokius "94 251" (devyniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną) šaunamųjų ginklų savininką, o ne konsoliduoti juos bendriems Lietuvos Valstybės ir visuomenės veiksmingos gynybos ir saugumo tikslams?
O juk, sprendžiant iš 2019 m. balandžio 18 d. kandidatų į Prezidentus debatų nacionalinės visuomeninės televizijos eteryje, kitokių, papildomų šaunamąjį ginklą veiksmingai įvaldžiusių ir apsiginklavusių žmonių resurso atsargoje, regis neturime?
2019 Balandžio 22 d.
Šaltinis: Advokatas Arūnas Marcinkevičius, LiGSA valdybos pirmininkas
M. Šemos nuotrauka
Su visuomeniniu komiteto Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantis Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas pareiškė, kad piliečių teisė gintis patiems ir ginti savo šalį agresijos atveju yra pamatinė ir negali būti nepagrįstai varžoma, prisidengiant kova su terorizmu. Jo teigimu, Lietuvoje galiojantis Ginklų kontrolės įstatymas yra subalansuotas, o užpernai Europos Parlamento priimta direktyva 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų yra manipuliatyvus ir piliečių laisves varžantis ES sprendimas, kurio perteklines nuostatas būtina atšaukti artėjančios Europos Parlamento kadencijos metu.
"Lietuvoje mažai kas pastebėjo, kad Europos Parlamentas Komisijos siūlymu priėmė direktyvą dėl teisės įsigyti ir laikyti savigynai skirtus ginklus ribojimo. Kaip įprasta serviliškai Lietuvos politikai ES atžvilgiu, mūsų šalies Vyriausybė žiniasklaidai tylint suskubo įgyvendinti jos nuostatas. Šiuo metu Seime svarstomos pataisos, kurios – jei būtų priimtos – smarkiai ir nepagrįstai apribotų sąžiningų, įstatymus gerbiančių ir lojalių valstybei piliečių teisę į ginkluotą savigyną arba šalies gynybą karo atveju. Direktyva remiasi aiškiai melaginga argumentacija, esą legalių ginklų draudimas sumažintų teroristinių išpuolių skaičių Europoje. Ignoruojamas akivaizdus faktas, kad visi ar beveik visi teroro išpuoliai Europoje įvykdyti be legaliai laikomų ginklų panaudojimo, o ginklas dorų piliečių rankose veikia preventyviai ir padeda išvengti nusikaltimų. Nesigilinama į faktus, pavyzdžiui, JAV statistiką, aiškiai rodančią, kad nusikaltimų šaunamaisiais ginklais daugiausiai daroma būtent tose valstijose, kur griežtesnis jų reguliavimas", - argumentavo prof. Vytautas Radžvilas.
Jo teigimu, valstybės ar – kaip šiuo atveju – Europos Sąjungos siekis atimti iš piliečių savigynos teisę yra nuo seno žinomas valdžios polinkio despotiškai varžyti piliečių teises požymis. Bandymas nuginkluojant visuomenę kovoti su terorizmu rodo ES desperaciją. Savo piliečiai pasitikinti valstybė ar sąjunga siekia didinti piliečių savarankiškos gynybos pajėgumus, jais nepasitikinti valstybė bando savo valdinius nusiginkluoti. Profesoriaus V. Radžvilo įsitikinimu, Lietuvoje ir ES vyrauja būtent nepasitikėjimas piliečiais, o tai geriausiai liudija šiuo metu rengiamame projekte esanti nuostata, jog karo atveju visi piliečiai turėtų atiduoti legaliai laikomus ginklus. Taip visuomenė faktiškai rengiama okupacijai.
"Ginklai nėra joks gėris, tačiau yra neišvengiama būtinybė. Jokia pasaulio valstybė neužtikrino ir iš principo negali užtikrinti absoliutaus piliečių saugumo ir teisingumo, todėl piliečiams privalo likti galimybė ginti save, savo šeimą ir savo šalį patiems. Jokiu būdu nesiūlau liberalizuoti dabar Lietuvoje galiojančio Ginklų kontrolės įstatymo. Jis yra subalansuotas, logiškas ir neblogai veikiantis. Tačiau būtent todėl neturime jo keisti pagal ideologiniu fanatizmu grįstas ES piliečių teisių apribojimo direktyvas. Priešingai, turime siekti, kad pati direktyva viena ar kita teisine forma būtų atmesta, o užmojų nuginkluoti sąžiningus ir lojalius ES šalių piliečius – atsisakyta", - įsitikinęs prof. Vytautas Radžvilas.
2019 Kovo 19 d.
Šaltinis: propatria.lt
Mokslininkai, neseniai atlikę ginklų kontrolės pasekmių tyrimus, nustatė, jog visuomenei peršama hipotezė, neva: valstybėse, taikančiose mažiau griežtą (švelnesnę, liberalesnę) ginklų kontrolę, dažniau neteisėtai panaudojamas šaunamasis ginklas arba jose paplitęs šaunamųjų ginklų naudojimas nusikaltimuose, nepasitvirtino. Tokia hipotezė neturi faktinių pagrindų, todėl yra beverčiu pramanu. Tačiau šaunamųjų ginklų priešininkai atvirai nepaiso šio, itin svarbaus fakto, o žiniasklaidos priemonės tą nutyli.
2019 Kovo 15 d.
Šaltinis: NRA-ILA ir breitbat.com
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkui advokatui Arūnui Marcinkevičiui
Nuo 1990-ųjų, daugelį metų įvairiose pareigose teko dirbti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, rengti Policijos, ginklų savigynai ir kitus ginklų turėjimo, naudojimo, jų kontrolės ir apsaugos ir t.t. įstatymus ir jų pataisas, todėl manau, kad turiu pakankamai žinių ir kompetencijos objektyviai vertinti susidariusią padėtį Lietuvos Respublikai, bandant įtraukti 2017 m. gegužės 17 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/853, dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, nuostatas į nacionalinę teisę.
Susipažinęs su Jūsų laišku TS-LKD vadovybei, turiu pareikšti, kad visiškai sutinku su laiške išdėstytais argumentais. Manau, kad Lietuva, įvertinusi savo tarptautinę padėtį, kylančias grėsmes, konstitucinę nuostatą priešintis užpuolikui, nepriklausomai nuo to, kokį įsakymą duos vadai, tarptautinio terorizmo grėsmės lygį šalyje ir kitas didinančias šalies apginamumą priemones ir nuostatas, galėjo ir turėjo:
Tačiau, dėl man nežinomų priežasčių, Lietuva ėmėsi ne tik šią direktyvą įgyvendinti, bet ir bando į įstatymą įtraukti papildomas perteklines nuostatas, kurios akivaizdžiai mažina šalies apginamumą, turintiems ginklą piliečiams užkrauna perteklines dideles finansines ir kitokias prievoles, o iš su jomis nesutikusių žada (legaliai ir teisėtai įsigytus ginklus) konfiskuoti. Teisinėje demokratinėje valstybėje tokie veiksmai ne tik nėra priimtini, bet ir neturėtų būti toleruojami.
Manau, kad Tautos atstovai – Seimo nariai turi visas jiems Konstitucijos ir Įstatymų suteiktas galias ir pareigas šią padėtį ištaisyti – nepritarti įstatymo pataisoms „po svarstymo“, grįžti prie dar nepriimtų įstatymo pataisų svarstymo komitete, atsisakyti žalingų, perteklinių ir galimai prieštaraujančių Konstitucijai nuostatų, o Lietuvos Vyriausybei dar ne vėlu atlikti bent vieną iš aukščiau pateiktų (1 ar 2 punkte) veiksmų.
Dėkoju Lietuvos Ginklų savininkų asociacijai už pilietiškumą ir rodomą iniciatyvą.
Pagarbiai,
Saulius Pečeliūnas
Nepriklausomybės Akto Signataras
2019 Kovo 4 d.
Šaltinis: S. Pečeliūno laiškas LiGSA valdybos pirmininkui
2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas, Sveikatos reikalų komiteto siūlymu įregistravo Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2083(2), t.y. antrąjį Vyriausybės (sveikatos apsaugos ministras A. Veryga) pateikto projekto variantą.
2018 m. gruodžio 18 d., plenariniame posėdyje, dalyvaujant užsiregistravusiems 87 Seimo nariams, po pateikimo šiam projektui, o taip pat ir kitiems, susijusiems: Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-537 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2081(2); Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2084(2), pritarta bendru sutarimu.
2019 m. sausio 11 d. plenariniame seimo posėdyje, dalyvaujant užsiregistravusiems 84 Seimo nariams, iš kurių balsavus už – 78, prieš – 1, susilaikius 4, Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2083(2) priimtas.
Deja, Seimas ir jo komitetai nesiteikė apsvarstyti šių projektų su visuomenės narių interesus atstovaujančiomis visuomeninėmis organizacijomis.
Pažymėtina, kad nuo 2017 metų rudens Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002 tebekelia pagrįstą visos eilės, įvairių nacionalinių visuomeninių organizacijų pagrįstą susirūpinimą ir didelį rezonansą visuomenėje dėl viso komplekso esminių, sisteminių trūkumų ir principinių nuostatų kolizijų.
Šiais projekto kokybės klausimais įvairios visuomeninės organizacijos, tame tarpe ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacija, raštu pateikė Lietuvos Respublikos Seimui gausybę pagrįstai argumentuotų pastabų bei konkrečių dalykinių, redakcinių pasiūlymų projekto tobulinimui iš esmės.
Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Seimas, nepašalinęs šiame projekte visuomeninių organizacijų atskleistų loginių ir principinių siūlomų teisės normų redakcijų kolizijų, ėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keitimo atskiromis dalimis.
Su priimtu Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu galima susipažinti čia.
2019 Sausio 14 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. gruodžio 12 d. (trečiadienį) Lietuvos Ginklų savininkų asociacija viešai kreipėsi į Lietuvos visuomenę "Pūkas TV" bei radijo stočių "Pūkas-1" ir "Pūkas-2" tiesioginėje laidoje "Kontaktas" apie teisės gintis ir ginti naikinimą dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 akivaizdžius trūkumus ir jų taisymo problematikos Seimo komitetuose.
vadovaudamiesi kiekvienos visuomeninės organizacijos prievole savalaikiai ir efektyviai talkinti Valstybei ir Valdžios institucijoms, bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 akivaizdžius trūkumus ir jų taisymo problematiką, siunčiame Tamstos žiniai ir dėmesiui Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) raštu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui š.m. lapkričio 12 d. ir 23 d. pateiktus argumentuotus, palyginamuosius pasiūlymus dėl atskirų - probleminių šio projekto nuostatų redakcijų pataisų (pateikta e-laiško priede).
Laidos įrašą galite peržūrėti čia
2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienį), Lietuvos Respublikos Seimas pašalino iš plenarinio posėdžio darbotvarkės ir atidėjo šio, jau daugiau nei metus pagrįstą visuomeninį rezonansą bei įtampas keliančio įstatymo projekto svarstymą, neapibrėžtam laikui.
2018 Gruodžio 13 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
Gerbiamosios Seimo narės, Gerbiami Seimo nariai
vadovaudamiesi kiekvienos visuomeninės organizacijos prievole savalaikiai ir efektyviai talkinti Valstybei ir Valdžios institucijoms, bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 akivaizdžius trūkumus ir jų taisymo problematiką, siunčiame Tamstos žiniai ir dėmesiui Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) raštu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui š.m. lapkričio 12 d. ir 23 d. pateiktus argumentuotus, palyginamuosius pasiūlymus dėl atskirų - probleminių šio projekto nuostatų redakcijų pataisų (pateikta e-laiško priede).
Tuo pačiu, prašome Tamstos ir Jūsų kolegų - politikų deramo dėmesio aukščiau paminėtam įstatymo projektui, akivaizdiems jo trūkumams ir dėl šios priežasties būtinoms, kompetentingai profesionalioms jo pataisoms.
Lietuvos ginklų savininkai tikisi Tamstos ir kitų Seimo narių asmenyse sulauksią Įstatymų leidėjų principinio pritarimo, jog ginklų ir šaudmenų kontrolę nustatantis Įstatymo projektas negali prieštarauti elementariems realiųjų mokslų dėsniams, logikos reikalavimams, teisės principams ir pagaliau- lietuvių kalbai.
Atsižvelgdami į visa tai, prašome Tamstos rasti galimybę ne tik atkreipti dėmesį į 2018 m. gruodžio 13 d. popietiniame plenariniame posėdyje numatomo pasiūlyti Seimui svarstyti šio, Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui ir gynybai itin aktualaus, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002, esminius trūkumus, bet ir, tuo pačiu, prašome Tamstos, Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose imtis Seimo nariui suteiktų parlamentinių įstatymų leidybos iniciatyvos priemonių bei veiksmų, siekiant užtikrinti kokybiškai tinkamą šio projekto probleminių normų ištaisymą.
Su nuoširdžiausia pagarba,
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LIGSA) vardu,
LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius
2018 Gruodžio 10 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. gruodžio 5 d. (trečiadienį) 11:30 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino išvadas dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.
Komiteto posėdžiui vadovavo Seimo komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Komiteto išvadų projektą pristatė komiteto narys Juozas Olekas. Posėdyje dalyvavo išvadų rengėjai: Jonas Jarutis ir Virgilijus Alekna, kiti komiteto nariai, taip pat parlamento Teisės ir Europos teisės departamentų, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentės, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų atstovai.
Komiteto posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos Šaulių sąjungos vadas plk.ltn. Gintaras Koryzna, Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Rosvaldas Gorbačiovas, Lietuvos Ginklų pirklių asociacijos pirmininkas Gytis Misiukevičius, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, o taip pat LiGSA nariai prof. dr. Ryšardas Burda ir Ignas Stankovičius.
Balsų dauguma komiteto nariai pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos siūlymui, kad numatomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi tik asmenims įgysiantiems leidimus šaunamajam ginklui po pakeitimų įsigaliojimo, o taip pat būtinumui ginklų savininkų apskaitoje įvesti apdovanojimų vardiniais ginklais ir jai apdovanotųjų kategorijas.
Kitus asociacijos pasiūlymus dėl projekte siūlomų definicijų, nepriekaištingos reputacijos apibrėžties, šaunamųjų ginklų ir jų priedėlių priskirimo "A" kategorijai kriterijų tikslinimo, bei leidimo, didžiosios daugumos kitų ES šalių pavyzdžiu, civiliams asmenims įgyti ir naudoti garso slopintuvus bei naktinio matymo taikiklius atmetė, Komiteto pirmininkui grindžiant tokį sprendimą vengimu prieštarauti Vyriausybės siūlomo projekto redakcijai.
Išvadų patvirtinimui prieštaravo komiteto nariai Arvydas Anušauskas ir Rasa Juknevičienė.
Šio įstatymo projekto svarstymas preliminariai numatytas 2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienį) popietiniame Seimo plenariniame posėdyje 18:00 val
2018 Gruodžio 5 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. lapkričio 26 d. (pirmadienį) 14:00 val. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovus priėmė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Daugiau nei valandą trukusio susitikimo metu Vidaus reikalų ministrui buvo pristatyti ir detaliai aptarti asociacijos teikiami pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.
Susitikime su Ministru, aptariant LiGSA pasiūlymus, dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, pirmininko pavaduotojas Aleksėjus Šlyčkovas, valdybos narys Donatas Šilanskas ir asociacijos narys Ignas Stankovičiius.
Asociacijos pasiūlymus dėl visuomeninių organizacijų dalyvavimo ir pagalbos policijai užtikrinant ginklų ir šaudmenų kontrolę išvadų rengėjai atmetė.
Vidaus reikalų ministras, susitikimo metu įvertinęs asociacijos pasiūlymus, pripažino, kad Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pateikti pasiūlymai yra parengti tinkamai ir turi pakankamus faktinius bei teisinius pagrindus, dėl kurių priimtinumo dabartiniu metu turėtų nuspręsti Lietuvos Respublikos Seimas.
2018 Lapkričio 26 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. lapkričio 23 d. (penktadienį) 10:00 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tęsė viešąjį klausimą dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.
Projekto kokybės ir 2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) papildomų pasiūlymų svarstymui posėdyje vadovavo Seimo komiteto ir išvadų rengėjų grupės narys Juozas Olekas. Posėdyje dalyvavo komiteto nariai: Jonas Jarutis ir Virgilijus Alekna.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos poziciją, anksčiau pateiktas ir naujai siūlomas pataisas pristatė LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
Asociacijos pasiūlymus dėl visuomeninių organizacijų dalyvavimo ir pagalbos policijai užtikrinant ginklų ir šaudmenų kontrolę išvadų rengėjai atmetė.
Išvadų rengėjai pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos siūlymui, kad numatomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi tik asmenims įgysiantiems leidimus šaunamajam ginklui po pakeitimų įsigaliojimo, o taip pat būtinumui ginklų savininkų apskaitoje įvesti apdovanojimų vardiniais ginklais ir jai apdovanotųjų kategorijas.
Su 2018 m. lapkričio 22 d. LiGSA pateiktais pasiūlymais galima susipažinti čia.
2018 Lapkričio 22 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. lapkričio 16 d. (penktadienį) Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius bei revizorius prof. dr. Ryšardas Burda dalyvavo Vilniaus Rotušėje Lietuvos Šaulių sąjungos surengtoje tarptautinėje konferencijoje, tema: "Visuotinė gynyba - ar vis dar aktualu?".
Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamame renginyje buvo plačiai diskutuojama apie visuotinės gynybos aktualumą, visuomenės svarbą šalies saugumo stiprinimui ir vertinama kitų šalių patirtis.
Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkas Vytautas Bakas.
Šalies saugumo ir gynybos efektyvumo užtikrinimo bei visuomenės įtraukimo į valstybės gynybą klausimais išsamiai kalbėjo autoritetingi Lietuvos visuomenės, kariuomenės atstovai ir akademinės bendruomenės nariai.
Savo įžvalgomis bei patirtimi dalinosi užsienio ekspertai iš Vokietijos, Suomijos ir Ukrainos
Vokietijos atsargos generolas Egonas Rammsas
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas
Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna
Vokiečių atsargos generolas Egonas Rammsas išskyrė didžiausius nūdienos geopolitinės situacijos iššūkius: užšaldytus karus regionuose, terorizmo išpuolių grėsmę, kibernetinius nusikaltimus ir dėl greitos globalizacijos nykstančią ribą tarp melo ir tiesos.
"Kai kurie manė, kad išauš nauja era be jokio karo, tačiau pažvelgus į pastaruosius 28-erius metus, tokia prielaida yra visiškai neteisinga. Jeigu šiandieninę geopolitinę situaciją lyginsime su Šaltojo karo laiku, tai šiandien pasaulis- daug nestabilesnis ir pavojingesnis, nei buvo anksčiau. Nesvarbu, kokia tai gynyba - nacionalinė ar Aljanso, palaikoma NATO sąjungininkių, visada būtinas ir visos visuomenės įsitraukimas. Tinkama piliečių apsauga yra svarbiausia visos tautos ir valdžios užduotis. Ji negali būti paskiriama gynybos ministrui, prezidentui ar dar kažkam kitam. Turi būti įtrauktos visos ministerijos, visos institucijos, atsakingos už koordinavimą, visų rūšių paramą ir gyventojų apsaugą" ,- pabrėžė Vokietijos kariuomenės atsargos generolas Egonas Rammsas
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas pabrėžė, kad šiandieninis pasaulis yra labai sudėtingas, sunku atskirti tiesą nuo melo ir į kokius signalus reikia reaguoti – kur yra tik informacinis triukšmas, o kur – svarbi informacija. "Atgrasymas yra Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos pamatas, kur siekiama stiprinti gynybos pajėgumus, pagerinti partnerystes su sąjungininkais ir sukurti elastingą visuomenę bei didinti jos socialinį atsparumą, - sakė viceministras. - Naujojo karo eiga priklausys ne tik nuo to, kaip žvelgsime į karinius sprendimus, bet ir kaip suvoksime atgrasymą“ , - akcentavo G. Jeglinskas.
"Vien tik karinė technika neužtikrina valstybei saugumo, o ginkluotosios pajėgos - gynybinio pajėgumo. Visuomenės vaidmuo yra neabejotinas, o šauliai tampa ta jungiančiąja grandimi, didinanti jos įsitraukimą šalies gynybos stiprinime" - pažymėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna.
"Norėti gintis ir mokėti gintis yra ne tas pats. Šiuolaikinio karo ir hibridinių grėsmių kontekste, visuotinis šaukimas galėtų būti vertinamas ne tik kaip mobilizacinio (operacinio) rezervo kūrimas, tačiau ir kaip pilietinės visuomenės stiprinimas", - konstatavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų doktorantas Remigijus Žilinskas.
Diskusijos metu, Lietuvos Konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas pažymėjo, jog visuotinė gynyba šiandien yra ypač aktuali, o valstybės piliečiai, telkiami bendriems valstybės uždaviniams vykdyti, privalo turėti tvirtą teisinį pagrindą ir bazę, bei pakankamai gebėjimų suteikti šalies gynybai visuotinį pobūdį.
Visoms šioms, konferencijoje išsakytoms mintims, įžvalgoms ir pastebėjimams sutartinai pritarė visi tarptautinės konferencijos dalyviai.
Apibendrinus visą šią informacija, neišvengiamai būtina pripažinti, jog konferencijos metu pateikti pavyzdžiai bei išdėstyti argumentai absoliučiai patvirtino ir leido įsitikinti Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pozicijos, argumentų ir teikiamų pasiūlymų dėl LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 pataisų objektyviai būtinu reikalingumu ir neabejotinu pagrįstumu.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos vardu dėkojame Lietuvos Šaulių sąjungai, jos Vadui ir Konferencijos organizatoriams už suteiktą galimybę joje dalyvauti.
Šiame pranešime panaudotos Lietuvos Šaulių sąjungos fotonuotraukos bei informacija iš Konferencijos organizatorių paskyros socialiniame tinkle "Facebook.com".
2018 Lapkričio 16 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį) 10:00 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas surengė viešąjį klausimą dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.
Projekto kokybės svarstymams posėdyje vadovavo Seimo komiteto ir išvadų rengėjų grupės narys Juozas Olekas. Posėdyje dalyvavo komiteto nariai: Jonas Jarutis ir Virgilijus Alekna, parlamento Teisės ir Europos teisės departamentų, taip pat Lietuvos Policijos departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės atstovai.
Komiteto posėdžio pradžioje, pirmą kartą šio įstatymo projekto svarstyme, buvo atkreiptas dėmesys ir priminta visuomeninėms organizacijoms, kad teikti pasiūlymus, pastabas ir kalbėti organizacijų vardu gali tik jų vadovai arba tinkamai įgalioti asmenys.
Komiteto posėdyje, svarstant projektą taip pat dalyvavo Lietuvos Šaulių sąjungos vadas plk.ltn. Gintaras Koryzna, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkas (NOKT) Antanas Burokas, Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Romualdas Jonaitis ir LGSPA direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos poziciją, anksčiau pateiktas ir naujai siūlomas pataisas pristatė LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
Taip pat buvo aptartos šiame Komiteto posėdyje dalyvavusių Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) ir Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) pateiktos pastabos ir pasiūlymai.
Įvairių, skirtingų visuomeninių organizacijų argumentuotai pagrįstai kritikuojamas įstatymo projektas šį kart sulaukė ir Komiteto išvadų rengėjų kritiško atskirų normų redakcijų vertinimo bei susirūpinimo projekto kokybe.
Po LiGSA pasiūlytų pataisų svarstymo, pritarę dalei pateiktų pasiūlymų, Komiteto išvadų rengėjai nusprendė papildomai, iš naujo peržiūrėti ir išsamiau apsvarstyti Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos siūlomas pataisas, kurioms anksčiau parengtu išvadų projektu 2018 m. lapkričio 7 dieną Komitetui buvo siūloma nepritarti.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įsipareigojo informuoti Lietuvos Ginklų savininkų asociacija ir kitas, pasiūlymus pateikusias, visuomenines organizacijas apie kito, gausios kritikos sulaukusio projekto svarstymo, posėdžio datą ir laiką.
Su 2018 m. lapkričio 12 d. LiGSA pateiktais pasiūlymais galima susipažinti čia.
2018 Lapkričio 12 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. lapkričio 9 d. (penktadienį) 15:26 val.- darbo dienos pabaigoje, telefonu gautas pranešimas, kad 2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį) 10:00 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rengia klausimus dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.
Klausymuose dalyvausiančią visuomeninę organizaciją gali atstovauti tik 1 (vienas) asmuo.
2018 Lapkričio 9 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. lapkričio 7 d. (trečiadienį) Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rytiniame posėdyje svarstė Komiteto išvadų projektą dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijai apie šį komiteto posėdį buvo pranešta telefonu, likus kelioms minutėms iki posėdžio pradžios.
Komiteto posėdyje Lietuvos ginklų savininkų asociacijai ir jos pozicijai atstovavo Arūnas Marcinkevičius.
Visų kitų visuomeninių organizacijų, teikusių pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto, atstovai šiame komiteto posėdyje nedalyvavo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų rengėjų grupės vardu kalbėjęs seimo narys gerb. p. Arvydas Anušauskas pristatė pagrindinio Komiteto išvadų projektą, siūlantį atmesti visas visuomeninių organizacijų, tame tarpe ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pastabas bei pasiūlymus ir visiškai į juos neatsižvelgti.
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos ir asociacijos darbo grupės objektyviai pagrįstu įsitikinimu 2018 m. gegužės 24 d. Seimui pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projekto variantas turi itin daug esminių teisės normų prieštaravimų, teisinės bei elementariosios logikos trūkumų bei kitų, įstatymams neleistinų klaidų.
Dėl šios priežasties, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos įsitikinimu, toks įstatymo projektas privalėtų būti grąžintas jo autoriams pataisyti, t.y. pašalinti projekte esamus loginius trūkumus ir teisinio formulavimo klaidas, arba, jei tai būtų įmanoma, privalėtų būti iš esmės taisomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, atsakingai ir objektyviai įvertinus visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas bei pasiūlymus.
Komiteto posėdyje pripažinta, jog pats pagrindinio komiteto išvadų projektas yra formalaus pobūdžio, parengtas visiškai ignoruojant visuomeninių organizacijų pastabas bei pasiūlymus ir neradus laiko jų aptarti su visuomenininkais
2018 m. lapkričio 7 d. posėdyje, apsvarstęs Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos bei posėdyje dalyvavusių komiteto narių pastabas bei jų argumentus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko gerb. Vytauto Bako siūlymu, komitetas bendru sutarimu nusprendė daryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką, o jos metu surengti Lietuvos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, bei pasiūlymų visapusišką svarstymą, dalyvaujant visų, šiuo projektu suinteresuotų, visuomeninių organizacijų atstovams.
LRS NGSK posėdžio vaizdo įrašas pateiktas žemiau. Aktuali informacija iki 49-os minutės.
2018 Lapkričio 7 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. rugsėjo 12 d. (trečiadienį) Lietuvos Respublikos seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 3-ojo varianto redakcijos.
Komiteto posėdyje Lietuvos ginklų savininkų asociacijai ir jos pozicijai atstovavo Leonarda Kuodienė, Donatas Šilanskas ir Arūnas Marcinkevičius
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos ir asociacijos darbo grupės objektyviai pagrįstu įsitikinimu 2018 m. gegužės 24 d. Seimui pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projekto variantas turi itin daug esminių teisės normų prieštaravimų, teisinės bei elementariosios logikos trūkumų bei kitų, įstatymams neleistinų klaidų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikto Seimui Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 3-ojo varianto redakcijoje gausu teisės normų tarpusavio vidinių prieštaravimų bei neatitikimų visai eilei tarptautinių teisės aktų bei konvencijų, net ir vaiko teisių apsaugos garantijų srityse.
Be to, kaip matyti iš Seimui pateikto projekto turinio, siūlomais priimti įstatymo pakeitimais siekiama spręsti ne tik ginklų ir šaudmenų kontrolės, bet ir tokio įstatymo kompetencijai nepriskirtinus gamtosaugos ir medžioklės, bei net kitokių administracinių teisės nusižengimų prevencijos klausimus.
Dėl šios priežasties, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos įsitikinimu, toks įstatymo projektas privalėtų būti grąžintas jo autoriams pataisyti, t.y. pašalinti projekte esamus loginius trūkumus ir teisinio formulavimo klaidas. Po ko, realiai suderinti įstatymo projektą, kaip dera, su visuomeninėmis, t.y. nevyriausybinėmis, organizacijomis, deramai įsiklausius ir objektyviai įvertinus jų teikiamas pastabas bei pasiūlymus.
2018 m. rugsėjo 12 d. posėdyje pagalbiniu paskirtas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos komitetas priėmė ir paskelbė išvada, kuria Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pastabos paliktos ir patikėtos spręsti pagrindiniam, t.y. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
2018 Rugsėjo 12 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
2018 m. birželio 13 d. Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos atstovai: Arūnas Marcinkevičius, Aleksejus Šlyčkovas ir Leonarda Kuodienė Lietuvos Respublikos Seimo Komitetų pirmininkų kvietimu dalyvavo Aplinkos apsaugos komiteto (10:00 val.) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (12:00 val.) posėdžiuose, svarstant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2002.
Įstatymo projekto rengėjus abiejų komitetų posėdžiuose atstovavo LR VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Visuomenės saugumo skyriaus vedėjas p. Darius Vasaris ir PD prie LR VRM Viešosios policijos Licencijavimo sk. viršininkas komisaras p. Audrius Čiupala.
Projektą abiejų Seimo komitetų posėdžiuose pristatė PD prie LR VRM Viešosios policijos Licencijavimo sk. viršininkas komisaras p. Audrius Čiupala, tačiau atsakydamas komiteto narių klausimus, neretai painiojosi, skirtingai aiškino tas pačias sąvokas ir projekto nuostatas, o savo paaiškinimus ir atsakymus grindė neautorizuotomis nuomonėmis, hipotetiniais samprotavimais, prielaidomis ir net vienas kitam prieštaraujančiais argumentais.
2018-06-13 d. 10:00 val. LRS Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiui vadovavo šio komiteto pirmininkas LRS narys Kęstutis Mažeika. 12:00 val. LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiui pirmininkavo Komiteto pirmininko pavaduotoja LRS narė Rasa Juknevičienė.
Projekto rengėjų atstovams esminių klausimų, komitetų kuruojamų kompetencijų srityse, turėjo ir prašė į juos atsakyti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bei šio komiteto nariai: Artūras Skardžius, Juozas Imbrasas, Simonas Gentvilas, Linas Balsys ir Paulius Saudargas. Nemažiau esmingai reikšmingų klausimų projekto rengėjų atstovams turėjo prašė į juos atsakyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė ir šio komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Laurynas Kaščiūnas, Jonas Jarutis, bei kiti seimo nariai.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybai pateikus ir išdėsčius tik esmingiausiųjų pastabų dėl svarstomo projekto dalį, bet nesulaukus į tai projekto Rengėjų argumentuotai pagrįstų atsakymų bei LiGSA pastabų pagrįstumo paneigimo, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, pirmininkui pasiūlius, bendru sutarimu nusprendė daryti pertrauką šio įstatymo projekto svarstyme, išsamiai įvertinti gautas pastabas bei pasiūlymus, ir tik po to spręsti Komiteto išvadų rengimo klausimus, apie ką informuoti pagrindiniu išvadų dėl šio projekto rengėju esantį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
Lietuvos Respublikos Prezidentūros atstovui pritarus dėl šio projekto esminių taisymų akivaizdaus būtinumo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė šio įstatymo projekto svarstyme daryti pertrauką neapibrėžtam laikotarpiui, bei grįžti prie jo tik išsamiai įvertinus komiteto posėdyje gautas bei išklausytas visuomeninių organizacijų atstovų pastabas bei pasiūlymus, ir įpareigojo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybą artimiausiu metu pateikti visas savo pastabas ir pasiūlymus Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui raštu.
Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 svarstymų atnaujinimo datų abu Seimo komitetai nenustatė ir neapibrėžė.
2018 Birželio 13 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) pateikia Lietuvos Respublikos Seimo 2018 metų gegužės 24 dienos vakarinio plenarinio posėdžio stenogramą ir protokolo įrašus.
Posędžio vaizdo įrašas pateiktas žemiau. Aktuali informacija nuo 1:37:40 iki 1:58:17.
2018 Gegužės 24 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) Gegužės 7 d. kreipėsi į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) medžiotojų ir žvejų kolektyvų atstovų susirinkimą kviesdama LMŽD narius bei susirinkimo delegatus nepritarti "mechaniniam" direktyvinių apribojimų perkėlimu į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus ir ragino aktyviai dalyvauti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 būsimuosiuose svarstymuose, bei pareikšti Lietuvos Įstatymų leidėjui savąją poziciją dėl būsimų draudimų ir apribojimų, jų pagrįstumo, prasmingumo bei racionalumo.
Pilną kreipimasį galite rasti čia.
2018 Gegužės 7 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas priėmė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos steigėjus
2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko p. Vytauto Bako kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos ir visuomeninės darbo grupės nariai išsamiai pristatė esmines LiGSA pastabas bei pasiūlymus dėl 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu seime įregistruoto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.
Šio įstatymo projekto pateikimas Seimui numatytas š.m. gegužės 8 d. plenariniame posėdyje.
Susitikime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksejus Šlyčkovas, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė, vardinio ginklo kavalierius Donatas Šilanskas, o taip pat darbo grupės nariai: vardinio ginklo kavalierius Ignas Stankovičius bei asociacijos revizorius, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiame susitikime taip pat dalyvavo komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas.
Daugiau nei valandą laiko trukusį susitikimą, įvykusią diskusiją bei Seimo komiteto pirmininko dėmesį visuomenėje prieštaringai vertinamam įstatymo projektui bei visuomenininkų pastaboms ir pasiūlymams LiGSA valdyba įvertino pozityviai.
Šis susitikimas ir jo metu vykusi profesionaliai konstruktyvi diskusija teikia vilties bei sudaro galimybę Įstatymų leidėjui, o taip pat ir teisėtiems ginklų savininkams išvengti dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje esamų gausybės klaidų bei prieštaravimų, ir tuo užprogramuotų itin negatyvių pasekmių.
2018 balandžio 27 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Europos reikalų komitetą, prašydamas įvertinti, ar naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, atitinka ES subsidiarumo principą. Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?
Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?
Seime įregistruotas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą. Tai reiškia, kad pusiau automatiniai ginklai su didesnėmis nei 20 šovinių dėtuvėmis, taip pat ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. kurių vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm) su didesnėmis nei 10 šovinių dėtuvėmis bus priskirti A kategorijai ir nebebus prieinami civiliams gyventojams. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą visi pusiau automatiniai ginklai yra priskirti prie B ar C kategorijos ir prieinami civiliams, gavusiems policijos leidimą. Minėti apribojimai nebūtų taikomi sportinio šaudymo sporto klubų bei Šaulių sąjungos nariams. „Būtent dėl siūlomos minėtos nuostatos kyla daugiausiai klausimų, susijusių su atitikimu subsidiarumo principui. Europos Sąjungoje subsidiarumo principas yra taikomas kaip Sąjungos neišimtinių įgaliojimų vykdymo reguliavimo kriterijus. Pagal šį principą, ES neturi teisės imtis veiksmų tam tikroje srityje, jei valstybės narės gali ją veiksmingai reglamentuoti centriniu, regioniniu arba vietos lygmenimis. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra kitokioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuvos saugumą veikia ekspansine politika kaimynų atžvilgiu besivadovaujanti Rusijos valstybė. Tai kelia saugumo grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Todėl šaliai svarbu stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Prie to prisideda ir galimybė civiliams gyventojams įsigyti B ar C kategorijų pusiau automatinius ginklus su įvairios talpos šovinių dėtuvėmis“, - sako L. Kasčiūnas.
Seimo nario teigimu, kalbant apie terorizmo grėsmes, pažymėtina, kad teroristiniai išpuoliai vykdomi naudojant nelegaliai turimus ginklus. Be to, nepaisant didelės terorizmo grėsmės Europoje, terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Pasak šalies specialiųjų tarnybų, nėra duomenų, rodančių didėjančią terorizmo grėsmę Lietuvai: 2017 m. nebuvo nustatyta pavienių ekstremistų ir organizuotų grupių, turinčių ketinimų ir pajėgumų rengti teroro aktus, negauta tiesioginių grasinimų surengti teroristinius išpuolius prieš institucijas ar asmenis.
„Todėl manytina, kad, prisidengiant kova su terorizmu, apribojamas pusiau automatinių ginklų įsigijimas lojaliems piliečiams, kurie turi pareigą ir prievolę ginti savo valstybę, savo piliečius, save pačius, šeimos narius nuo bet kokio ginkluoto kėsinimosi“, - sako L. Kasčiūnas.
2018 balandžio 24 d.
Šaltinis: Kauno Diena
2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, priėmė direktyvą (ES) 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų, tvarkos bei jų kontrolės sugriežtinimo.
2017 m. birželio 29 d. Čekijos parlamentas pakeitė Šalies Konstituciją ir suteikė civiliams asmenims teisę turėti šaunamuosius ginklus ir juos panaudoti grėsmės nacionaliniam saugumui atveju.
2017 m. rugpjūčio 18 d. Čekijos Respublika kreipėsi su skundu dėl šios Direktyvos į Europos teisingumo teismą, bei sulaukė kitų ES narių- valstybių aktyvios paramos.
Ši, kritiškai vertinama, Europos Sąjungos Direktyva galėtų įsigalioti tik šių, t.y. 2018 m. rugsėjo 14 d., tuo atveju, jei Europos Teisingumo teismas atsisakytų patenkinti Čekijos ir jos poziciją remiančių, kitų Europos Sąjungos valstybių reikalavimus.
Lietuvos Respublika, nepaisydama 1939 - 1941 metais ir aktyviosios ginkluotosios rezistencijos bei pilietinio pasipriešinimo laikotarpyje įgytos istorinės patirties ir itin skausmingų netekčių, deja, nerado reikalo paremti Čekijos, Lenkijos, Liuksemburgo ir kitų valstybių pozicijų šiame Europos Teisingumo teismo procese.
Maža to, 2017 m. rugpjūčio 30 d., dar neįsigaliojus minimai Direktyvai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Seimui dar net nenusprendus dėl šio ES teisės akto reikalavimų įgyvendinimo nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos Policijos departamentas, iš esmės perimdamas Įstatymo leidėjo funkcijas, paskelbė įsakymą Nr. 5-V-734, kuriuo suskubo įgyvendinti Europos Teisingumo teisme ginčijamos Direktyvos priedo nuostatas.
Tik 2017 m. spalio 26 d. buvo parengtas ir paskelbtas visuomenei pirmasis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, sukėlęs neigiamą visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų reakciją.
2018 m. vasario 19 d. paskelbtas "patobulintas" Lietuvos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto variantas taip pat sulaukė užtektinai daug kritinių pastabų bei esminių pasiūlymų, į kuriuos projekto rengėjai nesiteikė atsižvelgti ir net nerado reikalo jų aptarti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei visuomenės atstovais.
2018 m. kovo 20 d. įstatymo projekto rengėjai, taip ir neištaisę esminių trūkumų, bei nepašalinę akivaizdžių prieštaravimų, bei ignoruodami visuomeninių organizacijų poziciją, pateikė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui 3-čiąjį projekto variantą, kuriuo "stiprinant kovą su terorizmu ir ginkluotu nusikalstamumu", ketinama esmingai apriboti Lietuvos Respublikos piliečių ir šiuo metu teisėtų ginklų savininkų teises, tuo pat metu suteikiant gi teisę vos 16-kos metų amžiaus sulaukusiems paaugliams (!) įsigyti, turėti ir nešioti A kategorijos, t.y. kovinius, trumpuosius ir ilgavamzdžius šaunamuosius ginklus su padidintos talpos dėtuvėmis "sporto tikslams".
Vargiai šitokie pakeitimai tikrai galėtų atitikti 2017 m. gegužės 17 d. Direktyvos (ES) 2017/853 tikslus bei kitų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatų reikalavimus, o juolab tarnautų viešojo ir nacionalinio saugumo užtikrinimui.
2018 balandžio 24 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos informacija
2018 m. vasario 26 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdyba pateikė rengėjams bei kitoms, suinteresuotoms, visuomeninėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto 2017-10-26 ir 2018-02-19 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos parengtų aktualių normų redakcijų palyginimų lentelę su pastebėjimais ir pasiūlymais.
2018 m. vasario 27 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) darbo grupės pastebėjimai ir pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo teisėkūros dokumentų bazėje.
2018 Vasario 27 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
Šio projekto derinimas numatytas 2018 vasario 26 dieną, 14 valandą Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje.
Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2017 L 137, p. 22), (toliau – Direktyva). Įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo priemonės ir kita informacija nurodyti įstatymo projekto dokumentuose.
Visus teisės aktus galite rasti skiltyje teisės aktai.
2018 Vasario 20 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija
Viršnacionalinėms Europos Sqjungos institucijoms 2017 metais ėmusis žingsnių, kuriais griežtinama ginklų įsigjimo ir laikymo kontrolė ES šalyse, o Lietuvos Vyriausybei išskirtinai suskubus perkelti šias nuostatas į nacionalinę teisę, Lietuvoje šis procesas liko beveik nepastebėtas žiniasklaidos ir visuomenės. Apie jo eigą, priežastis, grėsmes ir pasekmes piliečių saugumui, laisvėms ir demokratiniam visuomenės būviui kalbamės su Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininku, advokatu Arūnu Marcinkevičium.
- 2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir ES Tarybos direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Lietuvoje ji nesulaukė beveik jokio atgarsio žiniasklaidoje. Ką konkrečiai ji keičia ir kodėl yra svarbi?
- Iš tiesų 2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, priėmė direktyvą (ES) 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų, tvarkos bei jų kontrolės sugriežtinimo.
2018 Sausio 5 d.
Šaltinis: propatria.lt
2017 Gruodžio 12 dieną įvyko Seimo nario Simono Gentvilo spaudos konferencija „Vyriausybė vis labiau nepasitiki piliečiais – skubama apriboti teises į šaunamąjį ginklą“. Dalyvauja dr. Vytautas Jokubauskas ir advokatas Tadas Blažys.
„Vyriausybės visada turi pasitikėti savo piliečiais, todėl neturi bijoti jų apsiginklavimo, nes tik ginkluota visuomenė gali būti atspari išoriniams veiksniams. Istorinės pamokos, kurias Lietuva ir kitos kaimyninės šalys yra turėjusios, įrodo, kad ginkluota valstybė gali pasipriešinti išorinėms ar hibridinėms grėsmėms“, – geopolitinę situaciją nubrėžė liberalas.
Politikas pasakojo, kad gegužės 17 dieną Europos Sąjungos Taryba pateikė direktyvą, kuria siekiama riboti žmogaus teises į ginklą ir sugriežtinti ginklų kontrolės reikalavimus.
2017 Gruodžio 12 d.
Šaltinis: LRS YouTube paskyra