Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę".

Lapkričio 13 d., Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę".

Konferencijos metu aptarti kovinių piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetų parengimo organizavimo principai ir perspektyvos; pilietinio ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo principų sąveikos ir suderinamumo galimybės.

Konferencijos metu pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais gen.ltn. Jono Vytautas Žukas, LRS NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vilkelis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Ainė Ramonaitė, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo valdybos J9 viršininkas plk. Vytautas Reklaitis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Strateginio valdymo katedros prof. dr. Alvydas Šakočius, LiGSA atstovas dim. plk. Ignas Stankovičius, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Vytautas Jokubauskas, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Darius Degutis, K.Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Ryšardas Burda.

Konferenciją moderavo LRS NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, LiGSA valdybos pirmininkas, adv. Arūnas Marcinkevičius, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Konferencijos vaizdo įrašas

 

Sapudos konferencijos vaizdo įrašas

2019 Lapkričio 18 d.
LRS "Youtube" paskyra,
LiGSA valdybos informacija

Seime vyks konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę"

Lapkričio 13 d., trečiadienį, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r. 326 kab.) vyks konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę". Renginio pradžia 9 val.

Konferencijos metu numatoma aptarti kovinių piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetų parengimo organizavimo principus ir perspektyvas; pilietinio ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo principų sąveikos ir suderinamumo galimybes.

Kaip Seimo Spaudos biurą informavo vienas renginio organizatorių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities valdybos pirmininkas Saulius Pečeliūnas, šiuo metu pradedamas trečiasis etapas: "Pirmas etapas buvo sukurti Lietuvos kariuomenę, sukūrėm, veikia ne gėda, viskas tvarkoje. Antras etapas buvo sutvarkyti aktyvųjį rezervą, tas vyksta, dar ne iki galo, bet jau traukinys važiuoja. T rečias etapas – visus civilius įjungti į valstybės gynybą nelaimės atveju."

Renginyje bus kalbama apie visuomeninių organizacijų vietos, statuso įtvirtinimą krašto gynybos sistemoje bei jų funkcijų nustatymo reikšmę; tokių organizacijų vaidmenį, telkiant ir vienijant piliečius jų pareigų vykdymui ir teisių įgyvendinimui karo ir/arba nepaprastosios padėties metu.

"Yra dvi kategorijos – tie, kurie turi ginklą ir tie, kurie neturi ginklo. Konferencija skirta kalbėtis apie tai, kaip įtraukti ir suformuluoti užduotis, nustatyti kompetencijas ir t.t. tų, kurie turi ginklą – savigynai, medžioklei, sportui – ir moka jį valdyti. Tokie žmonės (o jų Lietuvoje yra apie 95 tūkst.) yra skirtingos kompetencijos, nepaprastosios ar karo padėties metu jie galėtų atlikti skirtingas užduotis ir visa tai reikia suadministruoti, sudėlioti, kad žmonės kritiniu atveju žinotų, kur jiems eiti, ką reikės daryti, kokie bus jų įgaliojimai ir kokios atsakomybės ir visa kita", – sakė S. Pečeliūnas.

Renginio metu numatoma aptarti ir šių tikslų įgyvendinimui būtinus teisės aktų pakeitimus, visuomeninių organizacijų veiklos krypčių ir statuso krašto apsaugos sistemoje klausimus. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Ginklų savininkų asociacija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Gynybos paramos fondas. Globėjas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Konferencijos programa

2019 Lapkričio 6 d.
LRS Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras,
LiGSA valdybos informacija

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija įsipareigojo dalyvauti patriotinio ugdymo ir pilietinio pasipriešinimo organizavime

2019 m. spalio 10 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas susitarė dėl abipusio bendradarbiavimo pilietinio pasipriešinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo ir savanorių pilietinio pasipriešinimo-pilietinės gynybos ir veiklos organizavimo valstybėje, bei kitais, su tuo susijusiais, klausimais.

2019 m. spalio 18 d. abipusio bendradarbiavimo sutartį pasirašė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Pilietinio pasipriešinimo skyriaus vedėja Audronė Kaladžinskienė, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksej Šlyčkov, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė ir Donatas Šilanskas, bei asociacijos steigėjai: dm. plk. Ignas Stankovičius ir Valdemar Doveiko.

2019 Spalio 18 d.
LiGSA valdybos informacija

Vasaros įvykiai: Seimas priėmė naująjį Ginklų ir šaudmenų įstatymą, tačiau prezidentė jį vetavo.

Šią vasarą, birželio 4-ą dieną, po beveik du metus vykusio svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002(3). Dėl įstatymo priėmimo balsavo 89 Seimo nariai: Už – 66, prieš – 5, susilaikė – 18.

Kaip balsavo individualūs Seimo nariai galite rasti čia

Balsavimo rezultatai pagal frakcijas

Frakcija Trumpinys Prieš Susilaikė
Frakcija "Tvarka ir teisingumas" TTF   4 2
Liberalų sąjūdžio frakcija LSF 1   3
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija LLRA-KŠSF 5    
Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija LSDDF 1 1 5
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija LSDPF 4    
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija LVŽSF 32 1 4
Mišri Seimo narių grupė MG 2 1 2
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija TS-LKDF 21    

Po to, kai įstatymui buvo pritarta Seime, 2019 m. Birželio 12 d. nevyriausybinių visuomeninių organizacijų atstovai bei visuomenininkų grupės kreipėsi į tuometinę Lietuvos Respublikos prezidente, Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę, su prašymu gražinti Seimui taisyti iš esmės ir iš naujo svarstyti 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymą (projekto Nr. XIIIP-2002(3)).

"Pagrindiniu ir svarbiausiu šio įstatymo pakeitimo tikslu privalėjo būti kovos su terorizmu ir ginkluotu nusikalstamumu prevencijos bei užkardymo stiprinimas, tačiau dėl nepakankamos kompetencijos tapo įstatymu esmingai apribojančiu lojalių Lietuvos Respublikos piliečių Konstitucijos 3 str. ir 139 str. įtvirtintas pareigą ginti Valstybę, jos konstitucinę santvarka, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, o taip pat ir kitas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str.; 21 str.; 23 str. ir 24 str. saugomas bei ginamas vertybes: asmens gyvybę, sveikatą ir nuosavybę (turtą)", – teigiama prašyme.

2019 m. Birželio 20 dieną Tuometinė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.

Prezidentės pranešime spaudai teigiama:

Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad ginklai ir šaudmenys iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami Nepaprastosios ar Karo padėties įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas laikinam ginklų ir šaudmenų paėmimui iš visų juos teisėtai turinčių asmenų visais atvejais, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Pasak Prezidentės, niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Konstitucijoje laiduojama kiekvieno piliečio teisė priešintis, todėl jo pasiryžimas ginti Lietuvos valstybę privalo būti skatinamas.

Prezidentė siūlo, kad nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys jų teisėtiems turėtojams būtų paliekami ir galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys būtų reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.

Prezidentės teigimu, reguliuojant karo ar nepaprastosios padėties teisinius santykius, turėtų būti pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų vientisą, nuoseklią valstybės gynybos sistemą, skatinančią, bet ne ribojančią kiekvieno piliečio pasiryžimą ginti valstybę ginkluoto užpuolimo metu.

Pilną prezidentės dekretą dėl veto galite rasti čia

2019 Spalio 10 d.
Šaltinis: LRS, Komentaras.lt, LiGSA valdybos informacija

Ar Lietuvos šaunamųjų ginklų savininkai krizės atveju nereikalingi Valstybės gynyboje?

Pastarųjų, daugiau nei dešimtį, metų regioninėje ir nacionalinėje žiniasklaidoje viešai, skirtingu laikotarpiu paskelbtais duomenimis (pastaba: gautais iš oficialių šaltinių), jei Lietuvos gyventojų vis dar yra 3 mln., Lietuvos visuomenėje įvairių šaunamųjų ginklų savininkai- fiziniai asmenys sudaro (nuo 10% iki 11,5% gyventojų) virš 300 tūkstančių fizinių, neįskaitant į šį skaičių juridinių, asmenų.

Jei kas mėnesį leidimus šaunamajam ginklui vien savigynos tikslais įgyjančių asmenų skaičius Lietuvoje, minimaliausiais pastarųjų 5 metų laikotarpio skaičiavimais, viršija 300 ar net 500 fizinių asmenų, tai per kalendorinius metus šaunamųjų ginklų savininkų skaičius vien tokių asmenų sąskaita padidėja net 3 000 ar 5000 žmonių.

Medžiotojų bilietus ir leidimus medžiokliniam ginklui, skirtingų medžiotojų draugijų duomenimis, per kalendorinius metus Lietuvoje įgyja apytikriai, maždaug iki 1500 - 2000 žmonių

Tuomet, jei šie skaičiai yra realūs, vien šių dviejų grupių asmenų dėka, šaunamųjų ginklų savininkų skaičius kasmet padidėja apytikriai 4 500 ar net 7 000 asmenų.

Oficialūs, skirtingų medžiotojų nacionalinių susivienijimų (asociacijų, draugijų) atstovai, kuriais, regis, nėra pagrindo nepasitikėti, jau nuo 2017 m. rudens vis dažniau atvirai prabyla apie tai, kad medžiotojų skaičius Lietuvoje nuolat, sparčiai auga ir jau siekia, jei neviršija, 100 tūkstančių, kas tiesiogiai lemia medžioklės licencijų skirstymo ir jų suteikimo skaičius.

Į šiuos rezultatus neįtraukti ginklų savininkų - fizinių asmenų, privačiai įsigyjančių šaunamuosius ginklus: 1) olimpinėms šaudymo sporto šakoms; 2) praktinio šaudymo sporto šakoms; 2) Lietuvos Šaulių sąjungos šaulio tarnybai; 3) tarnybai savanoriškos krašto apsaugos pajėgose; 4) saugos firmų darbuotojų profesinei veiklai; ir 5) apdovanotųjų vardiniais šaunamaisiais ginklais, o taip pat 6) privačių juridinių asmenų.

Visiškai nėra žinomi, todėl taip pat neįtraukti: teisę šaunamajam ginklui kasmet prarandančiųjų ar jos atsisakančiųjų asmenų skaičiai.

Lygiai taip pat įvairių viešųjų ir žiniasklaidos šaltinių pakankamai ilgą laikotarpį, laikas nuo laiko skelbiamais, skirtingais duomenimis vienam šaunamojo ginklo savininkui vidutiniškai tenka iki 5 šaunamųjų ginklų. Pasitikint šiais duomenimis, būtų galima preliminariai teigti, kad šaunamųjų ginklų savininkai Lietuvoje šiandien turi iki 1,5 milijono vienetų įvairių šaunamųjų ginklų, neskaitant kitų, įvairių jų priedėlių, kurių skaičius dar didesnis.

Pastaba: tokie preliminarūs duomenys nuo 2017 m. gegužės 17 d. per visą Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto rengimo ir svarstymo Vyriausybėje bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Aplinkos apsaugos komitetuose laikotarpį politikų ir valdininkų tarpe pastoviai kėlė ir tebekelia nemenką sudirgimą bei įtampą, tačiau, nežiūrint į tai, iki kandidato į prezidentus dr. Mindaugo Puidoko pasisakymo ir 2019 m. balandžio 19 d. publikacijos niekada nebuvo paneigti ar net bandomi (pagrįstai ar kitaip) paneigti.

Tuomet, atsižvelgiant į tai pagrįstai kyla klausimas ar gerb. žurnalistei p. Liepai Želnienei pateikti ir 2019 m. balandžio 19 d. 15min.lt publikacijoje "Tiesa ar melas? M. Puidokas: Lietuvoje 300 tūkst. žmonių turi apie 1,5 mln. ginklų" paskelbti Lietuvos Policijos departamento licencijavimo skyriaus duomenys apie bendrąjį 94 251 ginklų savininkų ir jų bendrai turimą šaunamųjų ginklų vienetų skaičių, pagal kurį kiekvienam savininkui vidutiniškai, berods, tenka tik po 1,8 šaunamojo ginklo, atitinką realią tikrovę ir nėra daugiau nei abejotini?

Kita vertus, net jei jau būtų ar dar nebūtų atsitikę taip, kad gyventojų skaičius Lietuvoje tiek drastiškai sumažėjo, kad jau nebesiekia net ir 1 mln. gyventojų, ar nacionalinio saugumo ir gynybos maksimaliai veiksmingo užtikrinimo labui būtų išmintinga ignoruoti ar bandyti nuginkluoti tuos, kaip bandoma įteigti visuomenei, tik vos kažkokius "94 251" (devyniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną) šaunamųjų ginklų savininką, o ne konsoliduoti juos bendriems Lietuvos Valstybės ir visuomenės veiksmingos gynybos ir saugumo tikslams?

O juk, sprendžiant iš 2019 m. balandžio 18 d. kandidatų į Prezidentus debatų nacionalinės visuomeninės televizijos eteryje, kitokių, papildomų šaunamąjį ginklą veiksmingai įvaldžiusių ir apsiginklavusių žmonių resurso atsargoje, regis neturime?

2019 Balandžio 22 d.
Šaltinis: Advokatas Arūnas Marcinkevičius, LiGSA valdybos pirmininkas

Vytautas Radžvilas: piliečiai turi teisę gintis ir ginti savo šalį

M. Šemos nuotrauka

Su visuomeniniu komiteto Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantis Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas pareiškė, kad piliečių teisė gintis patiems ir ginti savo šalį agresijos atveju yra pamatinė ir negali būti nepagrįstai varžoma, prisidengiant kova su terorizmu. Jo teigimu, Lietuvoje galiojantis Ginklų kontrolės įstatymas yra subalansuotas, o užpernai Europos Parlamento priimta direktyva 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų yra manipuliatyvus ir piliečių laisves varžantis ES sprendimas, kurio perteklines nuostatas būtina atšaukti artėjančios Europos Parlamento kadencijos metu.

"Lietuvoje mažai kas pastebėjo, kad Europos Parlamentas Komisijos siūlymu priėmė direktyvą dėl teisės įsigyti ir laikyti savigynai skirtus ginklus ribojimo. Kaip įprasta serviliškai Lietuvos politikai ES atžvilgiu, mūsų šalies Vyriausybė žiniasklaidai tylint suskubo įgyvendinti jos nuostatas. Šiuo metu Seime svarstomos pataisos, kurios – jei būtų priimtos – smarkiai ir nepagrįstai apribotų sąžiningų, įstatymus gerbiančių ir lojalių valstybei piliečių teisę į ginkluotą savigyną arba šalies gynybą karo atveju. Direktyva remiasi aiškiai melaginga argumentacija, esą legalių ginklų draudimas sumažintų teroristinių išpuolių skaičių Europoje. Ignoruojamas akivaizdus faktas, kad visi ar beveik visi teroro išpuoliai Europoje įvykdyti be legaliai laikomų ginklų panaudojimo, o ginklas dorų piliečių rankose veikia preventyviai ir padeda išvengti nusikaltimų. Nesigilinama į faktus, pavyzdžiui, JAV statistiką, aiškiai rodančią, kad nusikaltimų šaunamaisiais ginklais daugiausiai daroma būtent tose valstijose, kur griežtesnis jų reguliavimas", - argumentavo prof. Vytautas Radžvilas.

Jo teigimu, valstybės ar – kaip šiuo atveju – Europos Sąjungos siekis atimti iš piliečių savigynos teisę yra nuo seno žinomas valdžios polinkio despotiškai varžyti piliečių teises požymis. Bandymas nuginkluojant visuomenę kovoti su terorizmu rodo ES desperaciją. Savo piliečiai pasitikinti valstybė ar sąjunga siekia didinti piliečių savarankiškos gynybos pajėgumus, jais nepasitikinti valstybė bando savo valdinius nusiginkluoti. Profesoriaus V. Radžvilo įsitikinimu, Lietuvoje ir ES vyrauja būtent nepasitikėjimas piliečiais, o tai geriausiai liudija šiuo metu rengiamame projekte esanti nuostata, jog karo atveju visi piliečiai turėtų atiduoti legaliai laikomus ginklus. Taip visuomenė faktiškai rengiama okupacijai.

"Ginklai nėra joks gėris, tačiau yra neišvengiama būtinybė. Jokia pasaulio valstybė neužtikrino ir iš principo negali užtikrinti absoliutaus piliečių saugumo ir teisingumo, todėl piliečiams privalo likti galimybė ginti save, savo šeimą ir savo šalį patiems. Jokiu būdu nesiūlau liberalizuoti dabar Lietuvoje galiojančio Ginklų kontrolės įstatymo. Jis yra subalansuotas, logiškas ir neblogai veikiantis. Tačiau būtent todėl neturime jo keisti pagal ideologiniu fanatizmu grįstas ES piliečių teisių apribojimo direktyvas. Priešingai, turime siekti, kad pati direktyva viena ar kita teisine forma būtų atmesta, o užmojų nuginkluoti sąžiningus ir lojalius ES šalių piliečius – atsisakyta", - įsitikinęs prof. Vytautas Radžvilas.

2019 Kovo 19 d.
Šaltinis: propatria.lt

Naujiena iš užsienio: Visuomenei peršama hipotezė nepasitvirtino

Mokslininkai, neseniai atlikę ginklų kontrolės pasekmių tyrimus, nustatė, jog visuomenei peršama hipotezė, neva: valstybėse, taikančiose mažiau griežtą (švelnesnę, liberalesnę) ginklų kontrolę, dažniau neteisėtai panaudojamas šaunamasis ginklas arba jose paplitęs šaunamųjų ginklų naudojimas nusikaltimuose, nepasitvirtino. Tokia hipotezė neturi faktinių pagrindų, todėl yra beverčiu pramanu. Tačiau šaunamųjų ginklų priešininkai atvirai nepaiso šio, itin svarbaus fakto, o žiniasklaidos priemonės tą nutyli.

Skaitykite daugiau

2019 Kovo 15 d.
Šaltinis: NRA-ILA ir breitbat.com

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto Signataro Sauliaus Pečeliūno laiškas Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacijai

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkui advokatui Arūnui Marcinkevičiui

Nuo 1990-ųjų, daugelį metų įvairiose pareigose teko dirbti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, rengti Policijos, ginklų savigynai ir kitus ginklų turėjimo, naudojimo, jų kontrolės ir apsaugos ir t.t. įstatymus ir jų pataisas, todėl manau, kad turiu pakankamai žinių ir kompetencijos objektyviai vertinti susidariusią padėtį Lietuvos Respublikai, bandant įtraukti 2017 m. gegužės 17 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/853, dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, nuostatas į nacionalinę teisę.

Susipažinęs su Jūsų laišku TS-LKD vadovybei, turiu pareikšti, kad visiškai sutinku su laiške išdėstytais argumentais. Manau, kad Lietuva, įvertinusi savo tarptautinę padėtį, kylančias grėsmes, konstitucinę nuostatą priešintis užpuolikui, nepriklausomai nuo to, kokį įsakymą duos vadai, tarptautinio terorizmo grėsmės lygį šalyje ir kitas didinančias šalies apginamumą priemones ir nuostatas, galėjo ir turėjo:

  1. Skųsti arba prisijungti prie kitų ES valstybių, skundžiančių kai kurias šios direktyvos nuostatas ES teismui, kaip perteklines ir mažinančias jų gynybinį pajėgumą, arba
  2. Informuoti Europos komisiją, kad stabdo šios direktyvos įgyvendinimą nacionalinėje teisėje, kol ES teismas neišnagrinės kitų ES valstybių skundo.

Tačiau, dėl man nežinomų priežasčių, Lietuva ėmėsi ne tik šią direktyvą įgyvendinti, bet ir bando į įstatymą įtraukti papildomas perteklines nuostatas, kurios akivaizdžiai mažina šalies apginamumą, turintiems ginklą piliečiams užkrauna perteklines dideles finansines ir kitokias prievoles, o iš su jomis nesutikusių žada (legaliai ir teisėtai įsigytus ginklus) konfiskuoti. Teisinėje demokratinėje valstybėje tokie veiksmai ne tik nėra priimtini, bet ir neturėtų būti toleruojami.

Manau, kad Tautos atstovai – Seimo nariai turi visas jiems Konstitucijos ir Įstatymų suteiktas galias ir pareigas šią padėtį ištaisyti – nepritarti įstatymo pataisoms „po svarstymo“, grįžti prie dar nepriimtų įstatymo pataisų svarstymo komitete, atsisakyti žalingų, perteklinių ir galimai prieštaraujančių Konstitucijai nuostatų, o Lietuvos Vyriausybei dar ne vėlu atlikti bent vieną iš aukščiau pateiktų (1 ar 2 punkte) veiksmų.

Dėkoju Lietuvos Ginklų savininkų asociacijai už pilietiškumą ir rodomą iniciatyvą.

Pagarbiai,

Saulius Pečeliūnas
Nepriklausomybės Akto Signataras

2019 Kovo 4 d.
Šaltinis: S. Pečeliūno laiškas LiGSA valdybos pirmininkui

Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keitimo dalimis

2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas, Sveikatos reikalų komiteto siūlymu įregistravo Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2083(2), t.y. antrąjį Vyriausybės (sveikatos apsaugos ministras A. Veryga) pateikto projekto variantą.

2018 m. gruodžio 18 d., plenariniame posėdyje, dalyvaujant užsiregistravusiems 87 Seimo nariams, po pateikimo šiam projektui, o taip pat ir kitiems, susijusiems: Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-537 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2081(2); Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2084(2), pritarta bendru sutarimu.

2019 m. sausio 11 d. plenariniame seimo posėdyje, dalyvaujant užsiregistravusiems 84 Seimo nariams, iš kurių balsavus už – 78, prieš – 1, susilaikius 4, Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2083(2) priimtas.

Deja, Seimas ir jo komitetai nesiteikė apsvarstyti šių projektų su visuomenės narių interesus atstovaujančiomis visuomeninėmis organizacijomis.

Pažymėtina, kad nuo 2017 metų rudens Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002 tebekelia pagrįstą visos eilės, įvairių nacionalinių visuomeninių organizacijų pagrįstą susirūpinimą ir didelį rezonansą visuomenėje dėl viso komplekso esminių, sisteminių trūkumų ir principinių nuostatų kolizijų.

Šiais projekto kokybės klausimais įvairios visuomeninės organizacijos, tame tarpe ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacija, raštu pateikė Lietuvos Respublikos Seimui gausybę pagrįstai argumentuotų pastabų bei konkrečių dalykinių, redakcinių pasiūlymų projekto tobulinimui iš esmės.

Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Seimas, nepašalinęs šiame projekte visuomeninių organizacijų atskleistų loginių ir principinių siūlomų teisės normų redakcijų kolizijų, ėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keitimo atskiromis dalimis.

Su priimtu Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu galima susipažinti čia.

2019 Sausio 14 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos Respublikos Seimas atidėjo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą

2018 m. gruodžio 12 d. (trečiadienį) Lietuvos Ginklų savininkų asociacija viešai kreipėsi į Lietuvos visuomenę "Pūkas TV" bei radijo stočių "Pūkas-1" ir "Pūkas-2" tiesioginėje laidoje "Kontaktas" apie teisės gintis ir ginti naikinimą dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 akivaizdžius trūkumus ir jų taisymo problematikos Seimo komitetuose.

vadovaudamiesi kiekvienos visuomeninės organizacijos prievole savalaikiai ir efektyviai talkinti Valstybei ir Valdžios institucijoms, bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 akivaizdžius trūkumus ir jų taisymo problematiką, siunčiame Tamstos žiniai ir dėmesiui Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) raštu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui š.m. lapkričio 12 d. ir 23 d. pateiktus argumentuotus, palyginamuosius pasiūlymus dėl atskirų - probleminių šio projekto nuostatų redakcijų pataisų (pateikta e-laiško priede).

Laidos įrašą galite peržūrėti čia

 

2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienį), Lietuvos Respublikos Seimas pašalino iš plenarinio posėdžio darbotvarkės ir atidėjo šio, jau daugiau nei metus pagrįstą visuomeninį rezonansą bei įtampas keliančio įstatymo projekto svarstymą, neapibrėžtam laikui.

2018 Gruodžio 13 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius

Gerbiamosios Seimo narės, Gerbiami Seimo nariai

vadovaudamiesi kiekvienos visuomeninės organizacijos prievole savalaikiai ir efektyviai talkinti Valstybei ir Valdžios institucijoms, bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 akivaizdžius trūkumus ir jų taisymo problematiką, siunčiame Tamstos žiniai ir dėmesiui Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) raštu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui š.m. lapkričio 12 d. ir 23 d. pateiktus argumentuotus, palyginamuosius pasiūlymus dėl atskirų - probleminių šio projekto nuostatų redakcijų pataisų (pateikta e-laiško priede).

Tuo pačiu, prašome Tamstos ir Jūsų kolegų - politikų deramo dėmesio aukščiau paminėtam įstatymo projektui, akivaizdiems jo trūkumams ir dėl šios priežasties būtinoms, kompetentingai profesionalioms jo pataisoms.

Lietuvos ginklų savininkai tikisi Tamstos ir kitų Seimo narių asmenyse sulauksią Įstatymų leidėjų principinio pritarimo, jog ginklų ir šaudmenų kontrolę nustatantis Įstatymo projektas negali prieštarauti elementariems realiųjų mokslų dėsniams, logikos reikalavimams, teisės principams ir pagaliau- lietuvių kalbai.

Atsižvelgdami į visa tai, prašome Tamstos rasti galimybę ne tik atkreipti dėmesį į 2018 m. gruodžio 13 d. popietiniame plenariniame posėdyje numatomo pasiūlyti Seimui svarstyti šio, Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui ir gynybai itin aktualaus, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002, esminius trūkumus, bet ir, tuo pačiu, prašome Tamstos, Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose imtis Seimo nariui suteiktų parlamentinių įstatymų leidybos iniciatyvos priemonių bei veiksmų, siekiant užtikrinti kokybiškai tinkamą šio projekto probleminių normų ištaisymą.

Su nuoširdžiausia pagarba,

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LIGSA) vardu,

LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius

2018 Gruodžio 10 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas patvirtino išvadas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

2018 m. gruodžio 5 d. (trečiadienį) 11:30 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino išvadas dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.

Komiteto posėdžiui vadovavo Seimo komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Komiteto išvadų projektą pristatė komiteto narys Juozas Olekas. Posėdyje dalyvavo išvadų rengėjai: Jonas Jarutis ir Virgilijus Alekna, kiti komiteto nariai, taip pat parlamento Teisės ir Europos teisės departamentų, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentės, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų atstovai.

Komiteto posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos Šaulių sąjungos vadas plk.ltn. Gintaras Koryzna, Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Rosvaldas Gorbačiovas, Lietuvos Ginklų pirklių asociacijos pirmininkas Gytis Misiukevičius, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, o taip pat LiGSA nariai prof. dr. Ryšardas Burda ir Ignas Stankovičius.

Balsų dauguma komiteto nariai pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos siūlymui, kad numatomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi tik asmenims įgysiantiems leidimus šaunamajam ginklui po pakeitimų įsigaliojimo, o taip pat būtinumui ginklų savininkų apskaitoje įvesti apdovanojimų vardiniais ginklais ir jai apdovanotųjų kategorijas.

Kitus asociacijos pasiūlymus dėl projekte siūlomų definicijų, nepriekaištingos reputacijos apibrėžties, šaunamųjų ginklų ir jų priedėlių priskirimo "A" kategorijai kriterijų tikslinimo, bei leidimo, didžiosios daugumos kitų ES šalių pavyzdžiu, civiliams asmenims įgyti ir naudoti garso slopintuvus bei naktinio matymo taikiklius atmetė, Komiteto pirmininkui grindžiant tokį sprendimą vengimu prieštarauti Vyriausybės siūlomo projekto redakcijai.

Išvadų patvirtinimui prieštaravo komiteto nariai Arvydas Anušauskas ir Rasa Juknevičienė.

Šio įstatymo projekto svarstymas preliminariai numatytas 2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienį) popietiniame Seimo plenariniame posėdyje 18:00 val

2018 Gruodžio 5 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos atstovai aptarė asociacijos pasiūlymus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

2018 m. lapkričio 26 d. (pirmadienį) 14:00 val. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovus priėmė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Daugiau nei valandą trukusio susitikimo metu Vidaus reikalų ministrui buvo pristatyti ir detaliai aptarti asociacijos teikiami pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.

Susitikime su Ministru, aptariant LiGSA pasiūlymus, dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, pirmininko pavaduotojas Aleksėjus Šlyčkovas, valdybos narys Donatas Šilanskas ir asociacijos narys Ignas Stankovičiius.

Asociacijos pasiūlymus dėl visuomeninių organizacijų dalyvavimo ir pagalbos policijai užtikrinant ginklų ir šaudmenų kontrolę išvadų rengėjai atmetė.

Vidaus reikalų ministras, susitikimo metu įvertinęs asociacijos pasiūlymus, pripažino, kad Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pateikti pasiūlymai yra parengti tinkamai ir turi pakankamus faktinius bei teisinius pagrindus, dėl kurių priimtinumo dabartiniu metu turėtų nuspręsti Lietuvos Respublikos Seimas.

2018 Lapkričio 26 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo NSGK išvadų rengėjai tęsė asociacijos pasiūlymų dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą.

2018 m. lapkričio 23 d. (penktadienį) 10:00 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tęsė viešąjį klausimą dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.

Projekto kokybės ir 2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) papildomų pasiūlymų svarstymui posėdyje vadovavo Seimo komiteto ir išvadų rengėjų grupės narys Juozas Olekas. Posėdyje dalyvavo komiteto nariai: Jonas Jarutis ir Virgilijus Alekna.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos poziciją, anksčiau pateiktas ir naujai siūlomas pataisas pristatė LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Asociacijos pasiūlymus dėl visuomeninių organizacijų dalyvavimo ir pagalbos policijai užtikrinant ginklų ir šaudmenų kontrolę išvadų rengėjai atmetė.

Išvadų rengėjai pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos siūlymui, kad numatomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi tik asmenims įgysiantiems leidimus šaunamajam ginklui po pakeitimų įsigaliojimo, o taip pat būtinumui ginklų savininkų apskaitoje įvesti apdovanojimų vardiniais ginklais ir jai apdovanotųjų kategorijas.

Su 2018 m. lapkričio 22 d. LiGSA pateiktais pasiūlymais galima susipažinti čia.

2018 Lapkričio 22 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos atstovai dalyvavo Lietuvos Šaulių sąjungos konferencijoje "Visuotinė gynyba - ar vis dar aktualu?"

2018 m. lapkričio 16 d. (penktadienį) Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius bei revizorius prof. dr. Ryšardas Burda dalyvavo Vilniaus Rotušėje Lietuvos Šaulių sąjungos surengtoje tarptautinėje konferencijoje, tema: "Visuotinė gynyba - ar vis dar aktualu?".

Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamame renginyje buvo plačiai diskutuojama apie visuotinės gynybos aktualumą, visuomenės svarbą šalies saugumo stiprinimui ir vertinama kitų šalių patirtis.

Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkas Vytautas Bakas.

Šalies saugumo ir gynybos efektyvumo užtikrinimo bei visuomenės įtraukimo į valstybės gynybą klausimais išsamiai kalbėjo autoritetingi Lietuvos visuomenės, kariuomenės atstovai ir akademinės bendruomenės nariai.

Savo įžvalgomis bei patirtimi dalinosi užsienio ekspertai iš Vokietijos, Suomijos ir Ukrainos

Vokietijos atsargos generolas Egonas Rammsas

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas

Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna

Vokiečių atsargos generolas Egonas Rammsas išskyrė didžiausius nūdienos geopolitinės situacijos iššūkius: užšaldytus karus regionuose, terorizmo išpuolių grėsmę, kibernetinius nusikaltimus ir dėl greitos globalizacijos nykstančią ribą tarp melo ir tiesos.

"Kai kurie manė, kad išauš nauja era be jokio karo, tačiau pažvelgus į pastaruosius 28-erius metus, tokia prielaida yra visiškai neteisinga. Jeigu šiandieninę geopolitinę situaciją lyginsime su Šaltojo karo laiku, tai šiandien pasaulis- daug nestabilesnis ir pavojingesnis, nei buvo anksčiau. Nesvarbu, kokia tai gynyba - nacionalinė ar Aljanso, palaikoma NATO sąjungininkių, visada būtinas ir visos visuomenės įsitraukimas. Tinkama piliečių apsauga yra svarbiausia visos tautos ir valdžios užduotis. Ji negali būti paskiriama gynybos ministrui, prezidentui ar dar kažkam kitam. Turi būti įtrauktos visos ministerijos, visos institucijos, atsakingos už koordinavimą, visų rūšių paramą ir gyventojų apsaugą" ,- pabrėžė Vokietijos kariuomenės atsargos generolas Egonas Rammsas

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas pabrėžė, kad šiandieninis pasaulis yra labai sudėtingas, sunku atskirti tiesą nuo melo ir į kokius signalus reikia reaguoti – kur yra tik informacinis triukšmas, o kur – svarbi informacija. "Atgrasymas yra Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos pamatas, kur siekiama stiprinti gynybos pajėgumus, pagerinti partnerystes su sąjungininkais ir sukurti elastingą visuomenę bei didinti jos socialinį atsparumą, - sakė viceministras. - Naujojo karo eiga priklausys ne tik nuo to, kaip žvelgsime į karinius sprendimus, bet ir kaip suvoksime atgrasymą“ , - akcentavo G. Jeglinskas.

"Vien tik karinė technika neužtikrina valstybei saugumo, o ginkluotosios pajėgos - gynybinio pajėgumo. Visuomenės vaidmuo yra neabejotinas, o šauliai tampa ta jungiančiąja grandimi, didinanti jos įsitraukimą šalies gynybos stiprinime" - pažymėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna.

"Norėti gintis ir mokėti gintis yra ne tas pats. Šiuolaikinio karo ir hibridinių grėsmių kontekste, visuotinis šaukimas galėtų būti vertinamas ne tik kaip mobilizacinio (operacinio) rezervo kūrimas, tačiau ir kaip pilietinės visuomenės stiprinimas", - konstatavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų doktorantas Remigijus Žilinskas.

Diskusijos metu, Lietuvos Konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas pažymėjo, jog visuotinė gynyba šiandien yra ypač aktuali, o valstybės piliečiai, telkiami bendriems valstybės uždaviniams vykdyti, privalo turėti tvirtą teisinį pagrindą ir bazę, bei pakankamai gebėjimų suteikti šalies gynybai visuotinį pobūdį.

Visoms šioms, konferencijoje išsakytoms mintims, įžvalgoms ir pastebėjimams sutartinai pritarė visi tarptautinės konferencijos dalyviai.

Apibendrinus visą šią informacija, neišvengiamai būtina pripažinti, jog konferencijos metu pateikti pavyzdžiai bei išdėstyti argumentai absoliučiai patvirtino ir leido įsitikinti Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pozicijos, argumentų ir teikiamų pasiūlymų dėl LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 pataisų objektyviai būtinu reikalingumu ir neabejotinu pagrįstumu.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos vardu dėkojame Lietuvos Šaulių sąjungai, jos Vadui ir Konferencijos organizatoriams už suteiktą galimybę joje dalyvauti.

Šiame pranešime panaudotos Lietuvos Šaulių sąjungos fotonuotraukos bei informacija iš Konferencijos organizatorių paskyros socialiniame tinkle "Facebook.com".

2018 Lapkričio 16 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų rengėjai svarstė pastabas ir pasiūlymus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto trūkumų ir kokybės.

2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį) 10:00 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas surengė viešąjį klausimą dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.

Projekto kokybės svarstymams posėdyje vadovavo Seimo komiteto ir išvadų rengėjų grupės narys Juozas Olekas. Posėdyje dalyvavo komiteto nariai: Jonas Jarutis ir Virgilijus Alekna, parlamento Teisės ir Europos teisės departamentų, taip pat Lietuvos Policijos departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės atstovai.

Komiteto posėdžio pradžioje, pirmą kartą šio įstatymo projekto svarstyme, buvo atkreiptas dėmesys ir priminta visuomeninėms organizacijoms, kad teikti pasiūlymus, pastabas ir kalbėti organizacijų vardu gali tik jų vadovai arba tinkamai įgalioti asmenys.

Komiteto posėdyje, svarstant projektą taip pat dalyvavo Lietuvos Šaulių sąjungos vadas plk.ltn. Gintaras Koryzna, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkas (NOKT) Antanas Burokas, Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Romualdas Jonaitis ir LGSPA direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos poziciją, anksčiau pateiktas ir naujai siūlomas pataisas pristatė LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Taip pat buvo aptartos šiame Komiteto posėdyje dalyvavusių Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) ir Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) pateiktos pastabos ir pasiūlymai.

Įvairių, skirtingų visuomeninių organizacijų argumentuotai pagrįstai kritikuojamas įstatymo projektas šį kart sulaukė ir Komiteto išvadų rengėjų kritiško atskirų normų redakcijų vertinimo bei susirūpinimo projekto kokybe.

Po LiGSA pasiūlytų pataisų svarstymo, pritarę dalei pateiktų pasiūlymų, Komiteto išvadų rengėjai nusprendė papildomai, iš naujo peržiūrėti ir išsamiau apsvarstyti Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos siūlomas pataisas, kurioms anksčiau parengtu išvadų projektu 2018 m. lapkričio 7 dieną Komitetui buvo siūloma nepritarti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įsipareigojo informuoti Lietuvos Ginklų savininkų asociacija ir kitas, pasiūlymus pateikusias, visuomenines organizacijas apie kito, gausios kritikos sulaukusio projekto svarstymo, posėdžio datą ir laiką.

Su 2018 m. lapkričio 12 d. LiGSA pateiktais pasiūlymais galima susipažinti čia.

2018 Lapkričio 12 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas skuba surengti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymus

2018 m. lapkričio 9 d. (penktadienį) 15:26 val.- darbo dienos pabaigoje, telefonu gautas pranešimas, kad 2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį) 10:00 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rengia klausimus dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.

Klausymuose dalyvausiančią visuomeninę organizaciją gali atstovauti tik 1 (vienas) asmuo.

2018 Lapkričio 9 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė surengti išsamius Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymus

2018 m. lapkričio 7 d. (trečiadienį) Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rytiniame posėdyje svarstė Komiteto išvadų projektą dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijai apie šį komiteto posėdį buvo pranešta telefonu, likus kelioms minutėms iki posėdžio pradžios.

Komiteto posėdyje Lietuvos ginklų savininkų asociacijai ir jos pozicijai atstovavo Arūnas Marcinkevičius.

Visų kitų visuomeninių organizacijų, teikusių pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto, atstovai šiame komiteto posėdyje nedalyvavo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų rengėjų grupės vardu kalbėjęs seimo narys gerb. p. Arvydas Anušauskas pristatė pagrindinio Komiteto išvadų projektą, siūlantį atmesti visas visuomeninių organizacijų, tame tarpe ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pastabas bei pasiūlymus ir visiškai į juos neatsižvelgti.

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos ir asociacijos darbo grupės objektyviai pagrįstu įsitikinimu 2018 m. gegužės 24 d. Seimui pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projekto variantas turi itin daug esminių teisės normų prieštaravimų, teisinės bei elementariosios logikos trūkumų bei kitų, įstatymams neleistinų klaidų.

Dėl šios priežasties, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos įsitikinimu, toks įstatymo projektas privalėtų būti grąžintas jo autoriams pataisyti, t.y. pašalinti projekte esamus loginius trūkumus ir teisinio formulavimo klaidas, arba, jei tai būtų įmanoma, privalėtų būti iš esmės taisomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, atsakingai ir objektyviai įvertinus visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas bei pasiūlymus.

Komiteto posėdyje pripažinta, jog pats pagrindinio komiteto išvadų projektas yra formalaus pobūdžio, parengtas visiškai ignoruojant visuomeninių organizacijų pastabas bei pasiūlymus ir neradus laiko jų aptarti su visuomenininkais

2018 m. lapkričio 7 d. posėdyje, apsvarstęs Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos bei posėdyje dalyvavusių komiteto narių pastabas bei jų argumentus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko gerb. Vytauto Bako siūlymu, komitetas bendru sutarimu nusprendė daryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką, o jos metu surengti Lietuvos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, bei pasiūlymų visapusišką svarstymą, dalyvaujant visų, šiuo projektu suinteresuotų, visuomeninių organizacijų atstovams.

LRS NGSK posėdžio vaizdo įrašas pateiktas žemiau. Aktuali informacija iki 49-os minutės.

2018 Lapkričio 7 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pastabas ir pasiūlymus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto teks spręsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

2018 m. rugsėjo 12 d. (trečiadienį) Lietuvos Respublikos seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 3-ojo varianto redakcijos.

Komiteto posėdyje Lietuvos ginklų savininkų asociacijai ir jos pozicijai atstovavo Leonarda Kuodienė, Donatas Šilanskas ir Arūnas Marcinkevičius

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos ir asociacijos darbo grupės objektyviai pagrįstu įsitikinimu 2018 m. gegužės 24 d. Seimui pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projekto variantas turi itin daug esminių teisės normų prieštaravimų, teisinės bei elementariosios logikos trūkumų bei kitų, įstatymams neleistinų klaidų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikto Seimui Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 3-ojo varianto redakcijoje gausu teisės normų tarpusavio vidinių prieštaravimų bei neatitikimų visai eilei tarptautinių teisės aktų bei konvencijų, net ir vaiko teisių apsaugos garantijų srityse.

Be to, kaip matyti iš Seimui pateikto projekto turinio, siūlomais priimti įstatymo pakeitimais siekiama spręsti ne tik ginklų ir šaudmenų kontrolės, bet ir tokio įstatymo kompetencijai nepriskirtinus gamtosaugos ir medžioklės, bei net kitokių administracinių teisės nusižengimų prevencijos klausimus.

Dėl šios priežasties, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos įsitikinimu, toks įstatymo projektas privalėtų būti grąžintas jo autoriams pataisyti, t.y. pašalinti projekte esamus loginius trūkumus ir teisinio formulavimo klaidas. Po ko, realiai suderinti įstatymo projektą, kaip dera, su visuomeninėmis, t.y. nevyriausybinėmis, organizacijomis, deramai įsiklausius ir objektyviai įvertinus jų teikiamas pastabas bei pasiūlymus.

2018 m. rugsėjo 12 d. posėdyje pagalbiniu paskirtas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos komitetas priėmė ir paskelbė išvada, kuria Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pastabos paliktos ir patikėtos spręsti pagrindiniam, t.y. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

2018 Rugsėjo 12 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

LiGSA pastabos dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projekto sulaukė veiksmingo atgarsio Seimo Aplinkos apsaugos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose

2018 m. birželio 13 d. Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos atstovai: Arūnas Marcinkevičius, Aleksejus Šlyčkovas ir Leonarda Kuodienė Lietuvos Respublikos Seimo Komitetų pirmininkų kvietimu dalyvavo Aplinkos apsaugos komiteto (10:00 val.) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (12:00 val.) posėdžiuose, svarstant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2002.

Įstatymo projekto rengėjus abiejų komitetų posėdžiuose atstovavo LR VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Visuomenės saugumo skyriaus vedėjas p. Darius Vasaris ir PD prie LR VRM Viešosios policijos Licencijavimo sk. viršininkas komisaras p. Audrius Čiupala.

Projektą abiejų Seimo komitetų posėdžiuose pristatė PD prie LR VRM Viešosios policijos Licencijavimo sk. viršininkas komisaras p. Audrius Čiupala, tačiau atsakydamas komiteto narių klausimus, neretai painiojosi, skirtingai aiškino tas pačias sąvokas ir projekto nuostatas, o savo paaiškinimus ir atsakymus grindė neautorizuotomis nuomonėmis, hipotetiniais samprotavimais, prielaidomis ir net vienas kitam prieštaraujančiais argumentais.

2018-06-13 d. 10:00 val. LRS Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiui vadovavo šio komiteto pirmininkas LRS narys Kęstutis Mažeika. 12:00 val. LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiui pirmininkavo Komiteto pirmininko pavaduotoja LRS narė Rasa Juknevičienė.

Projekto rengėjų atstovams esminių klausimų, komitetų kuruojamų kompetencijų srityse, turėjo ir prašė į juos atsakyti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bei šio komiteto nariai: Artūras Skardžius, Juozas Imbrasas, Simonas Gentvilas, Linas Balsys ir Paulius Saudargas. Nemažiau esmingai reikšmingų klausimų projekto rengėjų atstovams turėjo prašė į juos atsakyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė ir šio komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Laurynas Kaščiūnas, Jonas Jarutis, bei kiti seimo nariai.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybai pateikus ir išdėsčius tik esmingiausiųjų pastabų dėl svarstomo projekto dalį, bet nesulaukus į tai projekto Rengėjų argumentuotai pagrįstų atsakymų bei LiGSA pastabų pagrįstumo paneigimo, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, pirmininkui pasiūlius, bendru sutarimu nusprendė daryti pertrauką šio įstatymo projekto svarstyme, išsamiai įvertinti gautas pastabas bei pasiūlymus, ir tik po to spręsti Komiteto išvadų rengimo klausimus, apie ką informuoti pagrindiniu išvadų dėl šio projekto rengėju esantį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.

Lietuvos Respublikos Prezidentūros atstovui pritarus dėl šio projekto esminių taisymų akivaizdaus būtinumo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė šio įstatymo projekto svarstyme daryti pertrauką neapibrėžtam laikotarpiui, bei grįžti prie jo tik išsamiai įvertinus komiteto posėdyje gautas bei išklausytas visuomeninių organizacijų atstovų pastabas bei pasiūlymus, ir įpareigojo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybą artimiausiu metu pateikti visas savo pastabas ir pasiūlymus Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui raštu.

Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 svarstymų atnaujinimo datų abu Seimo komitetai nenustatė ir neapibrėžė.

2018 Birželio 13 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

LRS vakarinio plenarinio posėdžio dėl LR GSKĮ projekto Nr. XIIIP-2002 pateikimo dalies stenogramos ir protokolo išrašai.

Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) pateikia Lietuvos Respublikos Seimo 2018 metų gegužės 24 dienos vakarinio plenarinio posėdžio stenogramą ir protokolo įrašus.

Posędžio vaizdo įrašas pateiktas žemiau. Aktuali informacija nuo 1:37:40 iki 1:58:17.

2018 Gegužės 24 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

LiGSA Kreipimasis į LMŽD susirinkimą dėl ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto

Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) Gegužės 7 d. kreipėsi į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) medžiotojų ir žvejų kolektyvų atstovų susirinkimą kviesdama LMŽD narius bei susirinkimo delegatus nepritarti "mechaniniam" direktyvinių apribojimų perkėlimu į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus ir ragino aktyviai dalyvauti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 būsimuosiuose svarstymuose, bei pareikšti Lietuvos Įstatymų leidėjui savąją poziciją dėl būsimų draudimų ir apribojimų, jų pagrįstumo, prasmingumo bei racionalumo.

Pilną kreipimasį galite rasti čia.

2018 Gegužės 7 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas priėmė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos steigėjus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas priėmė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos steigėjus

2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko p. Vytauto Bako kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos ir visuomeninės darbo grupės nariai išsamiai pristatė esmines LiGSA pastabas bei pasiūlymus dėl 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu seime įregistruoto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.

 

Šio įstatymo projekto pateikimas Seimui numatytas š.m. gegužės 8 d. plenariniame posėdyje.

Susitikime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksejus Šlyčkovas, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė, vardinio ginklo kavalierius Donatas Šilanskas, o taip pat darbo grupės nariai: vardinio ginklo kavalierius Ignas Stankovičius bei asociacijos revizorius, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiame susitikime taip pat dalyvavo komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas.

Daugiau nei valandą laiko trukusį susitikimą, įvykusią diskusiją bei Seimo komiteto pirmininko dėmesį visuomenėje prieštaringai vertinamam įstatymo projektui bei visuomenininkų pastaboms ir pasiūlymams LiGSA valdyba įvertino pozityviai.

Šis susitikimas ir jo metu vykusi profesionaliai konstruktyvi diskusija teikia vilties bei sudaro galimybę Įstatymų leidėjui, o taip pat ir teisėtiems ginklų savininkams išvengti dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje esamų gausybės klaidų bei prieštaravimų, ir tuo užprogramuotų itin negatyvių pasekmių.

2018 balandžio 27 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

L. Kasčiūnas: siekiama apriboti ginklų įsigijimą lojaliems piliečiams

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Europos reikalų komitetą, prašydamas įvertinti, ar naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, atitinka ES subsidiarumo principą. Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?

Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?

Seime įregistruotas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą. Tai reiškia, kad pusiau automatiniai ginklai su didesnėmis nei 20 šovinių dėtuvėmis, taip pat ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. kurių vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm) su didesnėmis nei 10 šovinių dėtuvėmis bus priskirti A kategorijai ir nebebus prieinami civiliams gyventojams. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą visi pusiau automatiniai ginklai yra priskirti prie B ar C kategorijos ir prieinami civiliams, gavusiems policijos leidimą. Minėti apribojimai nebūtų taikomi sportinio šaudymo sporto klubų bei Šaulių sąjungos nariams. „Būtent dėl siūlomos minėtos nuostatos kyla daugiausiai klausimų, susijusių su atitikimu subsidiarumo principui. Europos Sąjungoje subsidiarumo principas yra taikomas kaip Sąjungos neišimtinių įgaliojimų vykdymo reguliavimo kriterijus. Pagal šį principą, ES neturi teisės imtis veiksmų tam tikroje srityje, jei valstybės narės gali ją veiksmingai reglamentuoti centriniu, regioniniu arba vietos lygmenimis. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra kitokioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuvos saugumą veikia ekspansine politika kaimynų atžvilgiu besivadovaujanti Rusijos valstybė. Tai kelia saugumo grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Todėl šaliai svarbu stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Prie to prisideda ir galimybė civiliams gyventojams įsigyti B ar C kategorijų pusiau automatinius ginklus su įvairios talpos šovinių dėtuvėmis“, - sako L. Kasčiūnas.

Seimo nario teigimu, kalbant apie terorizmo grėsmes, pažymėtina, kad teroristiniai išpuoliai vykdomi naudojant nelegaliai turimus ginklus. Be to, nepaisant didelės terorizmo grėsmės Europoje, terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Pasak šalies specialiųjų tarnybų, nėra duomenų, rodančių didėjančią terorizmo grėsmę Lietuvai: 2017 m. nebuvo nustatyta pavienių ekstremistų ir organizuotų grupių, turinčių ketinimų ir pajėgumų rengti teroro aktus, negauta tiesioginių grasinimų surengti teroristinius išpuolius prieš institucijas ar asmenis.

„Todėl manytina, kad, prisidengiant kova su terorizmu, apribojamas pusiau automatinių ginklų įsigijimas lojaliems piliečiams, kurie turi pareigą ir prievolę ginti savo valstybę, savo piliečius, save pačius, šeimos narius nuo bet kokio ginkluoto kėsinimosi“, - sako L. Kasčiūnas.

2018 balandžio 24 d.
Šaltinis: Kauno Diena

Lietuvos Vyriausybė pritarė prieštaringai vertinamam Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projektui.
2018 m. balandžio 18 d. popietiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pripažindama akivaizdžius siūlomo priimti teisės akto trūkumus ir prieštaravimus tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams, bei pačios Vyriausybės sprendimams, pritarė Vidaus reikalų ministro pateiktam 2018 m. kovo 20 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3-iosios redakcijos variantui.

2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, priėmė direktyvą (ES) 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų, tvarkos bei jų kontrolės sugriežtinimo.

2017 m. birželio 29 d. Čekijos parlamentas pakeitė Šalies Konstituciją ir suteikė civiliams asmenims teisę turėti šaunamuosius ginklus ir juos panaudoti grėsmės nacionaliniam saugumui atveju.

2017 m. rugpjūčio 18 d. Čekijos Respublika kreipėsi su skundu dėl šios Direktyvos į Europos teisingumo teismą, bei sulaukė kitų ES narių- valstybių aktyvios paramos.

Ši, kritiškai vertinama, Europos Sąjungos Direktyva galėtų įsigalioti tik šių, t.y. 2018 m. rugsėjo 14 d., tuo atveju, jei Europos Teisingumo teismas atsisakytų patenkinti Čekijos ir jos poziciją remiančių, kitų Europos Sąjungos valstybių reikalavimus.

Lietuvos Respublika, nepaisydama 1939 - 1941 metais ir aktyviosios ginkluotosios rezistencijos bei pilietinio pasipriešinimo laikotarpyje įgytos istorinės patirties ir itin skausmingų netekčių, deja, nerado reikalo paremti Čekijos, Lenkijos, Liuksemburgo ir kitų valstybių pozicijų šiame Europos Teisingumo teismo procese.

Maža to, 2017 m. rugpjūčio 30 d., dar neįsigaliojus minimai Direktyvai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Seimui dar net nenusprendus dėl šio ES teisės akto reikalavimų įgyvendinimo nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos Policijos departamentas, iš esmės perimdamas Įstatymo leidėjo funkcijas, paskelbė įsakymą Nr. 5-V-734, kuriuo suskubo įgyvendinti Europos Teisingumo teisme ginčijamos Direktyvos priedo nuostatas.

Tik 2017 m. spalio 26 d. buvo parengtas ir paskelbtas visuomenei pirmasis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, sukėlęs neigiamą visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų reakciją.

2018 m. vasario 19 d. paskelbtas "patobulintas" Lietuvos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto variantas taip pat sulaukė užtektinai daug kritinių pastabų bei esminių pasiūlymų, į kuriuos projekto rengėjai nesiteikė atsižvelgti ir net nerado reikalo jų aptarti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei visuomenės atstovais.

2018 m. kovo 20 d. įstatymo projekto rengėjai, taip ir neištaisę esminių trūkumų, bei nepašalinę akivaizdžių prieštaravimų, bei ignoruodami visuomeninių organizacijų poziciją, pateikė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui 3-čiąjį projekto variantą, kuriuo "stiprinant kovą su terorizmu ir ginkluotu nusikalstamumu", ketinama esmingai apriboti Lietuvos Respublikos piliečių ir šiuo metu teisėtų ginklų savininkų teises, tuo pat metu suteikiant gi teisę vos 16-kos metų amžiaus sulaukusiems paaugliams (!) įsigyti, turėti ir nešioti A kategorijos, t.y. kovinius, trumpuosius ir ilgavamzdžius šaunamuosius ginklus su padidintos talpos dėtuvėmis "sporto tikslams".

Vargiai šitokie pakeitimai tikrai galėtų atitikti 2017 m. gegužės 17 d. Direktyvos (ES) 2017/853 tikslus bei kitų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatų reikalavimus, o juolab tarnautų viešojo ir nacionalinio saugumo užtikrinimui.

2018 balandžio 24 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos informacija

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) pateikė pasiūlymus dėl rengiamo įstatymo projekto

2018 m. vasario 26 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdyba pateikė rengėjams bei kitoms, suinteresuotoms, visuomeninėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto 2017-10-26 ir 2018-02-19 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos parengtų aktualių normų redakcijų palyginimų lentelę su pastebėjimais ir pasiūlymais.

2018 m. vasario 27 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) darbo grupės pastebėjimai ir pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo teisėkūros dokumentų bazėje.

2018 Vasario 27 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Šio projekto derinimas numatytas 2018 vasario 26 dieną, 14 valandą Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje.

Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2017 L 137, p. 22), (toliau – Direktyva). Įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo priemonės ir kita informacija nurodyti įstatymo projekto dokumentuose.

Visus teisės aktus galite rasti skiltyje teisės aktai.

2018 Vasario 20 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Arūnas Marcinkevičius. „Kova su terorizmu: Europos Sąjunga nuginkluoja lojalius piliečius”

Viršnacionalinėms Europos Sqjungos institucijoms 2017 metais ėmusis žingsnių, kuriais griežtinama ginklų įsigjimo ir laikymo kontrolė ES šalyse, o Lietuvos Vyriausybei išskirtinai suskubus perkelti šias nuostatas į nacionalinę teisę, Lietuvoje šis procesas liko beveik nepastebėtas žiniasklaidos ir visuomenės. Apie jo eigą, priežastis, grėsmes ir pasekmes piliečių saugumui, laisvėms ir demokratiniam visuomenės būviui kalbamės su Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininku, advokatu Arūnu Marcinkevičium.

 

- 2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir ES Tarybos direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Lietuvoje ji nesulaukė beveik jokio atgarsio žiniasklaidoje. Ką konkrečiai ji keičia ir kodėl yra svarbi?

- Iš tiesų 2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, priėmė direktyvą (ES) 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų, tvarkos bei jų kontrolės sugriežtinimo.

Skaitykite daugiau

2018 Sausio 5 d.
Šaltinis: propatria.lt

Seimo nario Simono Gentvilo spaudos konferencija „Vyriausybė vis labiau nepasitiki piliečiais - skubama apriboti teises į šaunamąjį ginklą“

2017 Gruodžio 12 dieną įvyko Seimo nario Simono Gentvilo spaudos konferencija „Vyriausybė vis labiau nepasitiki piliečiais – skubama apriboti teises į šaunamąjį ginklą“. Dalyvauja dr. Vytautas Jokubauskas ir advokatas Tadas Blažys.

„Vyriausybės visada turi pasitikėti savo piliečiais, todėl neturi bijoti jų apsiginklavimo, nes tik ginkluota visuomenė gali būti atspari išoriniams veiksniams. Istorinės pamokos, kurias Lietuva ir kitos kaimyninės šalys yra turėjusios, įrodo, kad ginkluota valstybė gali pasipriešinti išorinėms ar hibridinėms grėsmėms“, – geopolitinę situaciją nubrėžė liberalas.

Politikas pasakojo, kad gegužės 17 dieną Europos Sąjungos Taryba pateikė direktyvą, kuria siekiama riboti žmogaus teises į ginklą ir sugriežtinti ginklų kontrolės reikalavimus.

2017 Gruodžio 12 d.
Šaltinis: LRS YouTube paskyra